89-erių W.Jeruzelskis yra sakęs, kad pasirinko „mažesnį blogį“ įvesdamas karo padėtį 1981 metų gruodžio 13 dieną, kai komunistiniam valdymui priešinęsis judėjimas buvo pasiekęs savo viršūnę. Jis yra įsitikinęs, kad tokiu savo sprendimu buvo išvengta sovietų karinės intervencijos ir skerdynių, nes, pasak jo, Maskva buvo pasiruošusi panaudoti jėgą, kad galėtų toliau kontroliuoti Lenkiją.
Per pusantrų metų nuo karinės padėties įvedimo buvo suimta tūkstančiai disidentų, „Solidarumo“ aktyvistų, žuvo maždaug 100 žmonių. Dėl silpnos sveikatos W.Jaruzelskis negali stoti prieš teismą dėl neteisėto karinės padėties įvedimo ir kaltinimų vadovavimu ginkluotai nusikaltėlių grupuotei.
Naujoje savo knygoje „Draugė panelė“ (Towarzyszka panienka) Monika Jaruzelska rašo, kad jos tėvo „pesimizmas ir baimės jausmas nulėmė daugelį jo sprendimų, ... tarp jų ir svarbiausiąjį“.
Būdama Varšuvos Universiteto lenkų literatūros studentė ji apie pradėtą susidorojimą sužinojo, kaip ir visi, iš žiniasklaidos, tačiau tėvas jai paskambinęs asmeniškai pranešė apie devynių protestavusių kalnakasių žūtį.
1985-1986 metais ji lydėjo savo tėvą oficialiose kelionėse į Maskvą palaikančias šalis -Kubą, Šiaurės Korėją ir Libiją.
Savo knygoje tuometinį Libijos lyderį Muamarą Kadhafi ji vadina „muilo operos personažu“. Jis turėjo lenkę masažistę, kurios vardas buvo Bozenka, ir ji vienintelė iš jo aplinkos žmonių dėvėjo kelių nedengiantį sijoną.
Šiaurės Korėjos pirmasis lyderis Kim Il Sungas buvo „paprasčiausiai kuklus, malonus žmogus, gana neaukštas (...). Iš jo išvaizdos buvo sunku nuspėti, kad jis yra siaubingas despotas“.
1989 metais, kai „Solidarumas“ buvo legalizuotas, W.Jaruzelskis buvo išrinktas pirmuoju pokomunistinės Lenkijos prezidentu. 1990 metais po demokratinių rinkimų šiame poste jį pakeitė „Solidarumo“ lyderis Lechas Walesa.
