Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia žinių apie Kristijono Donelaičio epochą

 F.Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmentas
LMA Vreblevskių bibliotekos nuotr. / F.Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmentas
Šaltinis: 15min
0
A A

LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su Kristijono Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F.Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente“ išspausdinta straipsnių rinkinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis (t. XXVI).

Paskelbtas Vrublevskių bibliotekoje saugomas dokumentas yra vertingas istorijos šaltinis, pateikiantis intriguojančių detalių iš Septynmečio karo ir atskleidžiantis dramatišką XVIIII a. vidurio Rytų Prūsijos gyvenimą. Gumbinės dvasininko paliktas liudijimas apie Septynmečio karo įvykius yra vienas iš keleto to laikotarpio dvasininkų ir tarnautojų prisiminimų, saugomų Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.

F.Pastenacio dienoraščio 25 puslapių fragmente fiksuoti 1757 m. liepos 5 d.–rugsėjo 18 d. įvykiai, t. y. šiame fragmente detaliai aprašytas pirmasis rusų invazijos į Rytų Prūsiją etapas arba okupacijos banga, kuri pasižymėjo brutalumu ir žiaurumu. Dienoraštyje išsamiai ir įdomiai aprašytas Gumbinės miesto (netoli Tolminkiemio parapijos, kurioje kunigavo K.Donelaitis) užėmimas ir pasidavimas rusų kariuomenei.

F.Pastenacio dienoraštį dar XIX a. buvo aptikęs vienas autoritetingiausių Septynmečio karo Rytų Prūsijoje istorijos tyrinėtojų X.Hasenkampas ir 1866 m. publikavęs to meto Prūsijos istorikų prestižiniame žurnale.

Šis dokumentas iki šiol nebuvo įtrauktas į lietuvių istoriografiją ir jo pristatymas dabar yra aiški žinia, kad nepaisant to, jog nemaža Karaliaučiaus archyvo dalis žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, buvusio archyvo vertingo palikimo šiandien galime rasti ne vien Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne, bet ir Lietuvoje, šiuo atveju LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose .

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min