Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2019 liepos 31d. 13:01

Istorikas: Medininkų žudynės – braškančios imperijos desperatiški veiksmai

Medininkų žudynių aukų laidotuvės Antakalnio kapinėse (1991 m.)
Tado Dambrausko nuotr. / Medininkų žudynių aukų laidotuvės Antakalnio kapinėse (1991 m.)

Prieš 28 metus 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte buvo nužudyti 7 pareigūnai. Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos OMON smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Anot istoriko Algirdo Jakubčionio, tai tapo viena iš paskutinių vinių, įkaltų į griūvančios imperijos karstą.

5 valandą ryto OMON smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Vietoje sušaudyti žuvo muitininkai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius, rinktinės „Aras“ pareigūnai Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas ir kelių policijos darbuotojai Algirdas Kazlauskas ir Juozas Janonis.

Po kelių dienų, rugpjūčio 2 d., ligoninėje mirė muitininkas Ričardas Rabavičius. Iš aštuonių Medininkų žudynėse dalyvavusių pareigūnų išgyveno tik muitininkas Tomas Šernas.

T.Šernas dėl patirtų sužalojimų Medininkuose kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Šiandien T.Šernas yra Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas.

Viktoro Kapočiaus nuotr./Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas prie Lietuvos laisvės gynėjų memorialo Antakalnio kapinėse
Viktoro Kapočiaus nuotr./Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas prie Lietuvos laisvės gynėjų memorialo Antakalnio kapinėse

Dėl Medininkų tragedijos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka tik vienas buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.

Kiti trys OMON milicininkai buvo nuteisti už akių, nes Rusija atsisakė juos išduoti.

A.Jakubčionis pasakojo, kad informacija apie žudynes pasklido vietos gyventojams pamačius siaubingus vaizdus prie Medininkų pasienio punkto.

„Paprasčiausiai aplinkiniai gyventojai tai pamatė ir pranešė, kad nutiko kažkas baisaus. Kraujas, negyvi žmonės. Iš pradžių galvota, kad visi mirė, bet paaiškėjo, kad Šernas tik labai smarkiai sužeistas buvo“, – sakė istorikas.

Panašių provokacijų buvo daugiau

Tuometinė, begriūvanti Sovietų Sąjunga, buvo itin priešiškai nusiteikusi Lietuvos savarankiškumo ir valstybingumo atžvilgiu. Anot A.Jakubčionio, į Lietuvos sienas buvo nusitaikyta dėl to, kad sienų apsauga yra valstybės egzistavimo būtinas atributas.

„Dėl to ir pradėjo naikinti šituos nekenčiamus simbolius. Visų pirma, tai patenka ir į Lietuvos nepripažinimo politiką, ir siekį parodyti, kas realiai kontroliuoja padėtį. Antra, neužmirškime, kad tai buvo liepos pabaiga, o už trijų savaičių Maskvoje pučas, – teigė istorikas. – Vadinasi imperija jau pradėjo braškėti ir prieš pabaigą dar labiau subraškėjo. Ir tada tiesiog imtasi desperatiškų veiksmų, siekiant užkirsti kelią bet kokiems galimiems įvykiams.“

Raimundo Šuikos nuotr./Medininkų pasienio kontrolės poste 1991 m. liepos 31 d. žiauriai nužudytų septynių Lietuvos pareigūnų karstai paskutiniam atsisveikinimui. Arkikatedroje aukojamos Šv. Mišios
Raimundo Šuikos nuotr./Medininkų pasienio kontrolės poste 1991 m. liepos 31 d. žiauriai nužudytų septynių Lietuvos pareigūnų karstai paskutiniam atsisveikinimui. Arkikatedroje aukojamos Šv. Mišios

Panašių provokacijų būta ir daugiau, tiek Latvijos, tiek Baltarusijos pasienyje. Iš viso OMON smogikai Lietuvos muitininkus užpuolė 18 kartų.

„Panašus nutikimas buvo ir Rygoje. Bet Medininkai išsiskyrė savo žiaurumu, tai turbūt būtų išskirtinis toks bruožas“, – pasakojo A.Jakubčionis.

Po tų pačių metų rugpjūtį Maskvoje vykusio pučo, mėnesio pabaigoje Vilniuje veikęs OMON dalinys buvo išformuotas.

Parodė „socializmą žmogišku veidu“

Medininkų tragedija dėmesio susilaukė ir tarptautinėje erdvėje. Istoriko nuomone, būtent šis įvykis Sovietų Sąjungos įvaizdžiui padėjo tašką.

Iš tikrųjų, manyčiau, griūvančios Sovietų Sąjungos įvaizdžiui buvo uždėtas taškas.

„Tai buvo nesuderinama su bet kokiu žmogiškumu ir su bet kuo, ką deklaravo Gorbačiovas – socializmas žmogiškuoju veidu, naujo tipo socializmas ir panašiai. Iš tikrųjų, manyčiau, griūvančios Sovietų Sąjungos įvaizdžiui buvo uždėtas taškas. Vėlgi, galima žiūrėti, jei tuo metu bent Vakarų šalys pradėjo pripažinti Lietuvą, tai po šio įvykio jų dėmesys Lietuvai dar labiau sustiprėjo“, – pasakojo A.Jakubčionis.

Anot istoriko, Medininkų žudynės ir šiandien svarbios. Šis įvykis atkreipė dėmesį į valstybės sienų apsaugos svarbą. „Tada, besikuriančioje valstybėje, pasieniečiai apskritai ėjo į nežinomybę, saugoti to, kas dar tik kuriasi“, – sakė istorikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min