Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Istorikas Mindaugas Tamošaitis: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo visos lietuvių tautos jėgos ir stiprybės šaltinis

Mindaugas Tamošaitis
LRS nuotr. / Mindaugas Tamošaitis
Šaltinis: 15min
0
A A

1988 m. birželio 3 d. susikūrusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui teko suvaidinti išskirtinį vaidmenį griaunant sovietų imperiją. Taip teigė istorikas ir pedagogas dr. Mindaugas Tamošaitis Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, kuri skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.

Anot istoriko, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo visos lietuvių tautos jėgos ir stiprybės šaltinis. „Naudodamasis palankiomis aplinkybėmis ir pasirinkęs neginkluotos kovos, dar vadinamos „Dainuojančios revoliucijos“ kelias, suvienijęs po savo vėliava įvairius visuomenės sluoksnius, Sąjūdis atvedė Lietuvą į laisvę. Svariai prisidėjo prie Sovietų sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo. Po 1990 m. kovo 11 d. Akto prasidėjo suverenitetų paradas. Rusija ir kitos sovietinės respublikos skelbė suverenitetą. Tai buvo didelis lietuvių tautos įnašas į XX a. Europos istoriją“, – konferencijoje teigė M. Tamošaitis.

Pranešėjas priminė, kad 1988 m. spalio pabaigoje visoje Lietuvoje jau buvo 1200 įregistruotų Sąjūdžio grupių, vienijančių daugiau kaip 300 tūkst. narių. „Sąjūdis buvo atviras visiems Lietuvos žmonėms. Jo akcijose galėjo dalyvauti visi Lietuvos gyventojai. Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje jautė, kad jis dalyvauja atkuriant nepriklausomą Lietuvą, kad ir nuo jo priklauso Lietuvos ateitis. Todėl Sąjūdis buvo siejamas su visa Lietuva. Pagrįstai atsirado šūkis „Sąjūdis – tai visa Lietuva“.

Sparčiai gausėjant Sąjūdžio gretoms 1988 m. spalio 22–23 dienomis Vilniuje buvo sušauktas Steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas, kuriame dalyvavo 1021 delegatas. Delegatai pagal tautinę sudėtį atrodė taip: 980 lietuvių, 9 lenkai, 8 rusai, 6 žydai, 18 kitų tautybių atstovų. 850 deputatai buvo vyrai“, – sakė istorikas. Pasak M. Tamošaičio, svarbiausia, kad Sąjūdžio Seimo atstovai atstovavo visus gyventojų socialinius sluoksnius ir, aišku, visą Lietuvą. Jis taip pat pabrėžė, kad suvažiavimą stebėjo daugiau kaip 300 korespondentų, iš jų daugiau nei 100 atvažiavę iš užsienio šalių. Lietuva tuo metu tapo visuotinio dėmesio centre.

„Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo metu išrinktas Sąjūdžio Seimas, nepaisant to, kad Sovietų Sąjungos vykdomojo Lietuvoje realią valdžią dar turėjo Maskvos kontroliuojama Komunistų partija, LSTS Aukščiausioji Taryba tapo juridinę galią turinti aukščiausia visos lietuvių tautos valdžios institucija. Tokia padėtis išliko iki 1990 m. vasario mėnesį įvykusių demokratinių rinkimų į LSRS Aukščiausiąją Tarybą. Sąjūdžio Seimui, ypatingai jo Tarybai, teko išskirtinis vaidmuo valstybės gyvenime“, – konferencijoje kalbėjo istorikas ir pedagogas M. Tamošaitis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min