Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 19d. 18:00

Istorikė Inga Leonavičiūtė: „Mes ir šiandien nesugebame be klaidų pacituoti Kvedlinburgo analų“

Dalis knygoje publikuojamų iliustracijų apie Šv. Brunoną viešai skelbiamos pirmą kartą. Nuotr. iš knygos „Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose“.
„15min“ nuotr. / Dalis knygoje publikuojamų iliustracijų apie Šv. Brunoną viešai skelbiamos pirmą kartą. Nuotr. iš knygos „Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose“.

Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių praėjusių metų mokslinių disertacijų laureatus. Tarp apdovanotųjų pateko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Inga Leonavičiūtė. Jos disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje. Tai įvertinimas, kurio istorikų cechas Lietuvoje sulaukia itin retai.

Leonavičiūtės disertacija išsiskiria tuo, kad joje nuosekliai, kruopščiai ir preciziškai išnagrinėta, kaip per tūkstantį metų įvairiuose šaltiniuose kūrėsi, plėtojosi ir keitėsi painios versijos apie Lietuvos istorijai vieną reikšmingiausių epizodų – šv. Brunono Kverfurtiečio misiją ir jo žūtį 1009 m., po kurios pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

– Tardama padėkos žodį prezidentūroje sakėte, kad istorikai mėgsta ieškoti, tyrinėti ir suaktualinti „pirmumus“. Kokius „pirmumus“ turėjote galvoje? paklausėme istorikės.

– Pirma, tai pati disertacija, skirta šv. Brunonui Kverfurtiečiui – pirmajam misionieriui, pasiekusiam Lietuvą krikščioniškųjų misijų kontekste. Dėl šio šventojo paskutinės misijos 1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėta Lietuva. Mano disertacija – detalus šaltinotyrinis tyrimas, kuris parodo, kaip ištisos krikščioniškosios Europos kartos įvairiai įsivaizdavo šv. Brunono gyvenimo ir jo misijos istoriją. Tai padeda suprasti, kokiu būdu vienu ar kitu metu buvo prieita prie tam tikrų kanoninių traktuočių, kurios turėjo įtakos senajai, o ir šiandien vis dar daro įtaką šiuolaikinei istoriografijai.

Antra, disertacija, žinoma, neatsirado tuščioje vietoje. Simboliška, kad būtent senojo Vilniaus universiteto pirmasis rektorius Petras Skarga savo „Šventųjų gyvenimuose“ XVI a. pirmą kartą suteikė progą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) skaitytojui susipažinti su šv. Brunonu ir jo misija.

Matant šioje tūkstantmetėje istorijoje pasakojimų versijų įvairumą, sudėtingumą ir prieštaringumą, nemanau, kad čia įmanoma atrasti „galutines tiesas“. 

Todėl, manau, tikrai svarbu, kad ši disertacija buvo apginta Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Fakultete, kuriame gimė, susiformavo ir gyvuoja išskirtinė Lietuvos istorijos mokykla. Turiu omenyje profesoriaus Edvardo Gudavičiaus drąsiai keistą mūsų požiūrį į istoriją, jo sukurtą ir išpuoselėtą Lietuvos europėjimo koncepciją, svarbų vaidmenį visuomenėje atlikusius „Būtovės slėpinius“. Gerai žinomi profesoriaus juvelyriniai šaltinotyriniai darbai, o jo profesinio meistriškumo pamokos išugdė ištisą medievistų mokyklą Lietuvoje.

– Šv. Brunonas buvo labai suaktualintas prieš šešerius metus, kai minėtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Bet ar panašūs tyrimai gali būti aktualūs ne tik per minėjimus, kokie jie reikšmingi bebūtų? Ar teks laukti vėl tūkstantį metų, kad šv. Brunono gyvenimas ir žūtis taptų aktuali visuomenei?

– Natūralu, kad 2009-ieji suaktyvino brunonianos tyrimus, suaktualino šv. Brunoną ir 1009-ųjų siužetą. Buvo nemažai mokslinių ir populiariųjų publikacijų bei renginių. Dalis istorikų darbų buvo išties rimti, bet nemažai tyrimų buvo paviršutiniški, nueita į siaurą ir neišsprendžiamą šv. Brunono tikslios žūties vietos nustatymo problemą.

Viena vertus, proginių renginių paviršutiniškumas yra natūralus. Tai išplaukia ne tik iš „progiškumo“, bet ir iš to, kad šv. Brunono ir 1009-ųjų tema yra šviežia, jos tyrimai lietuvių istoriografijoje pradėti tik XX a. devintame dešimtmetyje. Todėl čia dar tikrai yra ką veikti.

Kita vertus, mes ir šiandien vis dar nesugebame be klaidų pacituoti Kvedlinburgo analų.

Pagal juos, šv. Brunono žūties data – kovo 9-oji. Bet jeigu pažvelgsime nuo pat 2009 m. į interneto svetainėse ir spaudoje publikuojamus kalendorius, tai ten kaip viduramžiais – kompiliavimo rutina. Minimi Kvedlinburgo analai, tačiau šv. Brunono žūties data dedama iš Titmaro kronikos (vasario 14 d.) arba įrašomas 1955 m. „Lietuvos TSR istorijos šaltiniuose“ pateikiamas klaidingas datavimas (vasario 23 d.). Tikiuosi, kad bent čia nereikės laukti kito tūkstantmečio, kad ištaisytume klaidą.

Istoriko tikslas – ne tik pateikti praeities pamokas dabarčiai, tačiau ir kurti dabartį, nusakant moderniosios, europietiškos visuomenės ir valstybės vertybes.

– Skaitant ne profesionalo akimis, jūsų disertacija turbūt labiausiai nustebina tuo, kiek per tūkstantį metų vieno žmogaus gyvenimas ir mirtis sukuria skirtingų interpretacijų ir versijų. Kaip ir kodėl susikuria šie skirtingi pasakojimai?

– Pirma, reikia įvertinti informaciją, kas yra jos šaltinis ir nešėjas, kaip ta informacija plinta. Antra, svarbu perprasti Viduramžių autorių istorinio darbo metodus, šaltinių pobūdį ir paplitimą. Jau XI a. šaltiniuose pateikiamos bent penkios šv. Brunono žūties vietos, užfiksuota ne viena jo žūties data, o ir pats misionierius yra įvardijamas skirtingais vardais (vienur vadinamas Brunonu Bonifacu, kitur – tik Brunonu, trečiur – tik vienuolišku Bonifaco vardu).

Šie XI a. šaltiniai plinta rankraščiais, vienuolynų skriptoriumuose perrašomi į naujai kuriamas kronikas ar analus. Taip, pavyzdžiui, XII a. Magdeburge į Analisto Sakso kroniką ar Magdeburgo analus 1009-ųjų siužetas buvo surašytas sujungus XI a. Kvedlinburgo analų ir Titmaro kronikos informaciją. Taip atsirado dar viena – kompiliacinė – žūties vietos versija (Prūsijos-Rusios-Lietuvos pasienis). Ir kai matai, kaip ta informacija viduramžių autorių „dėliojama“, tuomet supranti, kad istoriografijoje peršamas „autentiškiausio šv. Brunono žūties vietos aprašymo varianto“ ieškojimas yra nonsensas.

Būtent funkcionuojant skirtingiems šv. Brunono istorijos pasakojimams formavosi kamalduliškoji, benediktiniškoji ir lokalinė (arba Kverfurto) tradicijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Verslas

Tokios Lietuvoje nėra: KPD vertinimo tarybose specialistai nedeklaruoja interesų, veikla kelia nerimą ir STT

Gazas

Diena su nežymėtu policijos „Audi A6 quattro“: kodėl vairuotojai jai linki, kad „užkaltų“ variklis

Pasaulis kišenėje

Artūras Zuokas priminė reklamą apie G tašką – nori atleisti „Go Vilnius“ direktorę

Aktualu

Kauno policija rekordiniu greičiu nustatė ir sulaikė sprogimo grasintoją

15min recenzija Kultūra

„Laukiant kito atėjimo“: saugi paroda be lenkų ultrų ir „w“

Verslas

Ekspertas: idėja pasikviesti didžiuosius Europos prekybos tinklus – utopija

Verslas

Savivaldybė prašys LEU rūmus perleisti jos žinion

Aktualu

VTEK pradėjo tyrimą dėl šešių ministrų: daugiausia klausimų dėl A.Verygos

Vardai

Chuliganizmą kelyje neigiantis P.Aršauskas: „Lamborghini“ jautri virpesiams, gal pareigūnams pasirodė?

24sek

„Žalgirio“ biudžetas – didesnis nei visų likusių 9 LKL komandų kartu sudėjus

Popiežiaus vizitas Gyvenimas

Popiežių Pranciškų pasitiksime subjurusiais orais: savaitgalį prasideda tikrasis ruduo

Mokslas.IT

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote

Pasaulis kišenėje

„Ryanair“ keleivis nufilmavo, kaip oro uoste vagiama iš lagamino

Aktualu

Miegančią žmoną pasmaugęs vyras kalėjime praleis 12 metų

Vardai

N.Martinavičienė – apie konfliktą su vyru, matant kolegoms: „Jis parvertė mane, atėmė telefoną“

Aktualu

Vytautas Landsbergis: Visuotinis susikivirčijimas

Verslas

S.Dariaus ir S.Girėno stadionas skaičiuoja paskutines minutes: statybininkai pradėjo paruošiamuosius darbus

Mokslas.IT

Apie darbo rinkoje paklausiausius programuotojus: „ateiviška” IT kalba, ir nežmoniška specialistų paklausa

Aktualu

Teisėsaugos įtarimų sulaukusiems Telšių politikams gresia netekti narystės partijose

Naujienos

Interviu Kultūra

Iškili rumunų poetė A.Blandiana: „Buvo lengviau priešintis režimui nei rašyti tai, ko jis reikalauja“

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Gazas

Paskelbti duomenys: vidutinio greičio matuokliai užfiksavo beveik 90 tūkst. pažeidėjų

Kultūra

„Man Booker“ premija: knygos, šiais metais pretenduojančios į prestižinį apdovanojimą

Popiežiaus vizitas Aktualu

1000 popiežiaus vizito savanorių – jie kuria istoriją

Vardai

Chuliganizmą kelyje neigiantis P.Aršauskas: „Lamborghini“ jautri virpesiams, gal pareigūnams pasirodė?

Verslas

Tokios Lietuvoje nėra: KPD vertinimo tarybose specialistai nedeklaruoja interesų, veikla kelia nerimą ir STT

Gazas

Diena su nežymėtu policijos „Audi A6 quattro“: kodėl vairuotojai jai linki, kad „užkaltų“ variklis

Pasaulis kišenėje

Artūras Zuokas priminė reklamą apie G tašką – nori atleisti „Go Vilnius“ direktorę

Aktualu

Kauno policija rekordiniu greičiu nustatė ir sulaikė sprogimo grasintoją

15min recenzija Kultūra

„Laukiant kito atėjimo“: saugi paroda be lenkų ultrų ir „w“

Verslas

Savivaldybė prašys LEU rūmus perleisti jos žinion

24sek

„Žalgirio“ biudžetas – didesnis nei visų likusių 9 LKL komandų kartu sudėjus

Popiežiaus vizitas Gyvenimas

Popiežių Pranciškų pasitiksime subjurusiais orais: savaitgalį prasideda tikrasis ruduo

Pasaulis kišenėje

„Ryanair“ keleivis nufilmavo, kaip oro uoste vagiama iš lagamino

Vardai

N.Martinavičienė – apie konfliktą su vyru, matant kolegoms: „Jis parvertė mane, atėmė telefoną“

Aktualu

Vytautas Landsbergis: Visuotinis susikivirčijimas

Verslas

S.Dariaus ir S.Girėno stadionas skaičiuoja paskutines minutes: statybininkai pradėjo paruošiamuosius darbus

Mokslas.IT

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote

Verslas

Ekspertas: idėja pasikviesti didžiuosius Europos prekybos tinklus – utopija

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min