Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 19d. 18:00

Istorikė Inga Leonavičiūtė: „Mes ir šiandien nesugebame be klaidų pacituoti Kvedlinburgo analų“

Dalis knygoje publikuojamų iliustracijų apie Šv. Brunoną viešai skelbiamos pirmą kartą. Nuotr. iš knygos „Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose“.
„15min“ nuotr. / Dalis knygoje publikuojamų iliustracijų apie Šv. Brunoną viešai skelbiamos pirmą kartą. Nuotr. iš knygos „Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose“.

Rugsėjo pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių praėjusių metų mokslinių disertacijų laureatus. Tarp apdovanotųjų pateko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Inga Leonavičiūtė. Jos disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ pripažinta geriausia socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje. Tai įvertinimas, kurio istorikų cechas Lietuvoje sulaukia itin retai.

Leonavičiūtės disertacija išsiskiria tuo, kad joje nuosekliai, kruopščiai ir preciziškai išnagrinėta, kaip per tūkstantį metų įvairiuose šaltiniuose kūrėsi, plėtojosi ir keitėsi painios versijos apie Lietuvos istorijai vieną reikšmingiausių epizodų – šv. Brunono Kverfurtiečio misiją ir jo žūtį 1009 m., po kurios pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

– Tardama padėkos žodį prezidentūroje sakėte, kad istorikai mėgsta ieškoti, tyrinėti ir suaktualinti „pirmumus“. Kokius „pirmumus“ turėjote galvoje? paklausėme istorikės.

– Pirma, tai pati disertacija, skirta šv. Brunonui Kverfurtiečiui – pirmajam misionieriui, pasiekusiam Lietuvą krikščioniškųjų misijų kontekste. Dėl šio šventojo paskutinės misijos 1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėta Lietuva. Mano disertacija – detalus šaltinotyrinis tyrimas, kuris parodo, kaip ištisos krikščioniškosios Europos kartos įvairiai įsivaizdavo šv. Brunono gyvenimo ir jo misijos istoriją. Tai padeda suprasti, kokiu būdu vienu ar kitu metu buvo prieita prie tam tikrų kanoninių traktuočių, kurios turėjo įtakos senajai, o ir šiandien vis dar daro įtaką šiuolaikinei istoriografijai.

Antra, disertacija, žinoma, neatsirado tuščioje vietoje. Simboliška, kad būtent senojo Vilniaus universiteto pirmasis rektorius Petras Skarga savo „Šventųjų gyvenimuose“ XVI a. pirmą kartą suteikė progą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) skaitytojui susipažinti su šv. Brunonu ir jo misija.

Matant šioje tūkstantmetėje istorijoje pasakojimų versijų įvairumą, sudėtingumą ir prieštaringumą, nemanau, kad čia įmanoma atrasti „galutines tiesas“. 

Todėl, manau, tikrai svarbu, kad ši disertacija buvo apginta Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Fakultete, kuriame gimė, susiformavo ir gyvuoja išskirtinė Lietuvos istorijos mokykla. Turiu omenyje profesoriaus Edvardo Gudavičiaus drąsiai keistą mūsų požiūrį į istoriją, jo sukurtą ir išpuoselėtą Lietuvos europėjimo koncepciją, svarbų vaidmenį visuomenėje atlikusius „Būtovės slėpinius“. Gerai žinomi profesoriaus juvelyriniai šaltinotyriniai darbai, o jo profesinio meistriškumo pamokos išugdė ištisą medievistų mokyklą Lietuvoje.

– Šv. Brunonas buvo labai suaktualintas prieš šešerius metus, kai minėtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Bet ar panašūs tyrimai gali būti aktualūs ne tik per minėjimus, kokie jie reikšmingi bebūtų? Ar teks laukti vėl tūkstantį metų, kad šv. Brunono gyvenimas ir žūtis taptų aktuali visuomenei?

– Natūralu, kad 2009-ieji suaktyvino brunonianos tyrimus, suaktualino šv. Brunoną ir 1009-ųjų siužetą. Buvo nemažai mokslinių ir populiariųjų publikacijų bei renginių. Dalis istorikų darbų buvo išties rimti, bet nemažai tyrimų buvo paviršutiniški, nueita į siaurą ir neišsprendžiamą šv. Brunono tikslios žūties vietos nustatymo problemą.

Viena vertus, proginių renginių paviršutiniškumas yra natūralus. Tai išplaukia ne tik iš „progiškumo“, bet ir iš to, kad šv. Brunono ir 1009-ųjų tema yra šviežia, jos tyrimai lietuvių istoriografijoje pradėti tik XX a. devintame dešimtmetyje. Todėl čia dar tikrai yra ką veikti.

Kita vertus, mes ir šiandien vis dar nesugebame be klaidų pacituoti Kvedlinburgo analų.

Pagal juos, šv. Brunono žūties data – kovo 9-oji. Bet jeigu pažvelgsime nuo pat 2009 m. į interneto svetainėse ir spaudoje publikuojamus kalendorius, tai ten kaip viduramžiais – kompiliavimo rutina. Minimi Kvedlinburgo analai, tačiau šv. Brunono žūties data dedama iš Titmaro kronikos (vasario 14 d.) arba įrašomas 1955 m. „Lietuvos TSR istorijos šaltiniuose“ pateikiamas klaidingas datavimas (vasario 23 d.). Tikiuosi, kad bent čia nereikės laukti kito tūkstantmečio, kad ištaisytume klaidą.

Istoriko tikslas – ne tik pateikti praeities pamokas dabarčiai, tačiau ir kurti dabartį, nusakant moderniosios, europietiškos visuomenės ir valstybės vertybes.

– Skaitant ne profesionalo akimis, jūsų disertacija turbūt labiausiai nustebina tuo, kiek per tūkstantį metų vieno žmogaus gyvenimas ir mirtis sukuria skirtingų interpretacijų ir versijų. Kaip ir kodėl susikuria šie skirtingi pasakojimai?

– Pirma, reikia įvertinti informaciją, kas yra jos šaltinis ir nešėjas, kaip ta informacija plinta. Antra, svarbu perprasti Viduramžių autorių istorinio darbo metodus, šaltinių pobūdį ir paplitimą. Jau XI a. šaltiniuose pateikiamos bent penkios šv. Brunono žūties vietos, užfiksuota ne viena jo žūties data, o ir pats misionierius yra įvardijamas skirtingais vardais (vienur vadinamas Brunonu Bonifacu, kitur – tik Brunonu, trečiur – tik vienuolišku Bonifaco vardu).

Šie XI a. šaltiniai plinta rankraščiais, vienuolynų skriptoriumuose perrašomi į naujai kuriamas kronikas ar analus. Taip, pavyzdžiui, XII a. Magdeburge į Analisto Sakso kroniką ar Magdeburgo analus 1009-ųjų siužetas buvo surašytas sujungus XI a. Kvedlinburgo analų ir Titmaro kronikos informaciją. Taip atsirado dar viena – kompiliacinė – žūties vietos versija (Prūsijos-Rusios-Lietuvos pasienis). Ir kai matai, kaip ta informacija viduramžių autorių „dėliojama“, tuomet supranti, kad istoriografijoje peršamas „autentiškiausio šv. Brunono žūties vietos aprašymo varianto“ ieškojimas yra nonsensas.

Būtent funkcionuojant skirtingiems šv. Brunono istorijos pasakojimams formavosi kamalduliškoji, benediktiniškoji ir lokalinė (arba Kverfurto) tradicijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Daugelis britų nieko nenutuokia apie Europos Sąjungą

Vitaminai sielai. J.Statkevičius apie didžiausią savo priešą – liežuvį, draugystę ir meilę

Verslas

Skolininkai nuo antstolių ar VMI slepiasi po „Revolut“, bet startuolis žada pokyčius

24sek

Agresijos pliūpsnis – po rungtynių Artūras Gudaitis susimušė su varžovu

Gyvenimas

Vita apie šeimoje patirtą pragarą: „Gulėjau ant grindų ir nesuvokiau, kad tai vyksta su manimi“

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Vardai

Dramatiška baigtis „Lietuvos balso“ ketvirtfinalyje – projektą paliko du favoritai

Pasaulis kišenėje

Ką atrasti naujojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Sportas

Lionelio Messi įvarčių šou – „Barcelona“ nušlavė varžovus

Aktualu

Donaldo Trumpo reitingai prasti, tačiau jis dar gali laimėti 2020-aisiais

Sportas

S.Gaižauskas ringe „užsidirbo“ neįtikėtino dydžio guzą: „Tokio dar neturėjau“

Vardai

Donata Gutauskienė-Laisva apsisprendė – didinsis krūtinę: „Noriu gražios, telpančios į delniuką“

Mokslas.IT

„Google+“ dėl programinės klaidos bus uždarytas anksčiau negu planuota

Gyvenimas

Kokias ligas išduoda sausos ir raudonos akys: akių lašai nepadės

Kultūra

15min knygų rinkimuose apdovanota vertėja I.Aleksaitė: „Prie Gombrowicziaus prieinu šonu, kad susmigčiau į jį ašmenimis“

Gazas

7 faktai apie „Subaru“: sraigtasparniai, mitas apie WRC ir legendinis patikimumas

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

Vardai

„Lietuvos balso“ numylėtinė Eglė Jurgaitytė šokiravo – atskleidė tamsiąją populiarumo pusę

Laisvalaikis

Išleistas 500 metų kalendorius

24sek

Prieš sunkią savaitę Šarą neramina P.Jankūno trauma: „Vėl kažką pasitempė“

Naujienos

Aktualu

Daugelis britų nieko nenutuokia apie Europos Sąjungą

Vitaminai sielai. J.Statkevičius apie didžiausią savo priešą – liežuvį, draugystę ir meilę

Verslas

Skolininkai nuo antstolių ar VMI slepiasi po „Revolut“, bet startuolis žada pokyčius

24sek

Agresijos pliūpsnis – po rungtynių Artūras Gudaitis susimušė su varžovu

Gyvenimas

Vita apie šeimoje patirtą pragarą: „Gulėjau ant grindų ir nesuvokiau, kad tai vyksta su manimi“

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Vardai

Dramatiška baigtis „Lietuvos balso“ ketvirtfinalyje – projektą paliko du favoritai

Pasaulis kišenėje

Ką atrasti naujojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Sportas

Lionelio Messi įvarčių šou – „Barcelona“ nušlavė varžovus

Aktualu

Donaldo Trumpo reitingai prasti, tačiau jis dar gali laimėti 2020-aisiais

Sportas

S.Gaižauskas ringe „užsidirbo“ neįtikėtino dydžio guzą: „Tokio dar neturėjau“

Vardai

Donata Gutauskienė-Laisva apsisprendė – didinsis krūtinę: „Noriu gražios, telpančios į delniuką“

Mokslas.IT

„Google+“ dėl programinės klaidos bus uždarytas anksčiau negu planuota

Gyvenimas

Kokias ligas išduoda sausos ir raudonos akys: akių lašai nepadės

Kultūra

15min knygų rinkimuose apdovanota vertėja I.Aleksaitė: „Prie Gombrowicziaus prieinu šonu, kad susmigčiau į jį ašmenimis“

Gazas

7 faktai apie „Subaru“: sraigtasparniai, mitas apie WRC ir legendinis patikimumas

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

Vardai

„Lietuvos balso“ numylėtinė Eglė Jurgaitytė šokiravo – atskleidė tamsiąją populiarumo pusę

Laisvalaikis

Išleistas 500 metų kalendorius

24sek

Prieš sunkią savaitę Šarą neramina P.Jankūno trauma: „Vėl kažką pasitempė“

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min