L.Karaliūno karščiausias pomėgis – istorija. Ypač krepšinio. Netrukus – rugpjūčio 23 dieną – jo įkurtas bene vienintelis Europoje tikras Krepšinio muziejus švęs penkerių metų sukaktį. Šia proga L.Karaliūnas parašė knyga „Krepšinio legendų muziejus“ kuri turėtų būti pristatyta šventės metu.
Muziejuje yra kelios erdvės. Prieškambaryje galima susipažinti su ankstyviausia Lietuvos krepšinio istorija. Dalis ekspozicijos skirta ir Joniškiui. Šiame mieste krepšinis pradėtas žaisti 1936 metais.
Nuotraukose – krepšinio legendos
Muziejaus lankytojams įkūrėjas papasakoja tokių dalykų, kurių nerastume net archyvuose. L.Karaliūnas kreipiasi į smalsuolius, klausdamas, koks lietuvis pirmasis pateko į NBA?
Yra tokių, kurie muziejui skyrė ir po kelias dešimtis tūkstančių litų. Daugybė žmonių prisidėjo eksponatais, nuotraukomis.
Žinoma, Šarūnas Marčiulionis, kurį muziejaus įkūrėjas tikisi pamatyti jubiliejaus renginyje vyksiančiame rugpjūčio 23 dieną.
Archyvinėse nuotraukose Š.Marčiulionis groja gitara. „Nenorėjo jis tuomet imti gitaros į rankas – tai buvo jam staigmena. Tačiau vyras susiėmė ir pagrojo visiems“, – pasakoja muziejaus siela.
Atskiro dėmesio reikalauja legendinio krepšininko Modesto Paulausko nuotraukos. Šis vyras – lyg lauko ąžuolas – kadaise buvo gerokai palenktas gyvenimo uraganų. Treniruodamas Joniškio komandą jis atsitiesė. Vėliau jo draugai ir verslininkai surengė legendai staigmeną – 1995-aisiais penkiasdešimtmečio proga padovanojo automobilį „Ford Scorpio“.
Verslininkai – šį žodė L.Karaliūnas taria su pagarba: „Nesu turtingas žmogus. Aš tik idėjų visada turiu. O jas įgyvendinti padeda rėmėjai. Yra tokių, kurie muziejui skyrė ir po kelias dešimtis tūkstančių litų. Daugybė žmonių prisidėjo eksponatais, nuotraukomis. Jie taip pat yra rėmėjai.“
Krepšinį dievino ir lakūnas Steponas Darius
Žengiant toliau L.Karaliūnas ekskursantų klausia – kas buvo pirmieji Europos krepšinio čempionai? Spėjimų ir variantų būna įvairių, tačiau retas atspėja, jog tai Latvija. Būtent jie laimėjo 1935 metais Šveicarijoje vykusį čempionatą.
Tuo ši šalis užsitarnavo teisę organizuoti antrąjį čempionatą. 1937-aisiais latviai buvo laikomi visiškais favoritais, tačiau liko tik šešti. O kas nugalėjo? Krepšinio pasaulyje dar nelinksniuota Lietuva!.
Muziejuje yra krepšinio – „basketbolo“ – taisyklės, kurias lietuviškai dar 1926 metais surašė aviatorius Steponas Darius.
Ką sužinome toliau? Daugybę įdomių smulkmenų. Didžiausius sportinius batus dėvėjo Grigorijus Chižniakas – 53 dydžio. Eurelijus Žukauskas ir Arvydas Sabonis dėvėjo pusę dydžio mažesnius.
Didžiausius sportinius batus dėvėjo Grigorijus Chižniakas – 53 dydžio. Eurelijus Žukauskas ir Arvydas Sabonis dėvėjo pusę dydžio mažesnius.
Linksmai atrodo, kai šalia tokių „laivų“ padedi savo pėdą. Beje, A.Sabonis yra žaidęs ir septintu – ne tik vienuoliktu numeriu.
Taip pat faktas, kad Lietuvoje krepšinį pirmiau pradėjo žaisti moterys.
Savotiškas altorius skirtas sporto eruditui, ilgamečiam Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Stanislovui Stonkui. Jo dėka muziejus turi geriausio visų laikų krepšininko autografą.
Kieno? Michaelo Jordano. L.Karaliūnas užsibrėžė sau tikslą kada nors muziejų parodyti ir šiam legendiniam krepšininkui. Tai, sprendžiant iš jo planų, nėra neįmanoma.
Ar yra pamenančių legendinį Leningrado „SpartaK“ trenerį Vladimirą Kondrašiną ir jo centrą, anksti mirusį Aleksandrą Belovą? Jo žmona ieškojo muziejui nors menkiausio atminimo apie šį genialų sportininką ir olimpinį čempioną, tačiau istorijai liko tik sportinė A.Belovo kepuraitė. Šalia yra trenerio V.Kondrašino striukė, kuria jis vilkėjo auksinėse 1972 metų olimpinėse žaidynėse.
Atskiras stendas papuoštas ir treneriui Aleksandrui Gomelskiui, kurio sūnus Vladimiras neseniai lankėsi muziejuje. Jis muziejui padovanojo šio Sovietų sąjungos rinktinės trenerio kaklaraištį.
Rinktinei derėtų aplankyti krepšinio šventovę
Tolimiausią muziejaus salę galima pasiekti tik per koridorių, visą „ištapetuotą“ krepšininkų nuotraukomis. Čia kiekvienas pasirašo – kas prie mėgstamo žaidėjo, kas po trenerio atvaizdu. Savo autografus čia paliko ir nemažai pačių krepšininkų.
Gal šis muziejus iš tiesų yra krepšinio šventovė, kurioje prieš lemtingus čempionatus turi atvykti visi krepšininkai?
Naujausia salė pavadinta „Lietuvos krepšinio auksas“.
Ant sienos surašytos 68 pavardės – tiek Lietuva turi Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių nugalėtojų. Auksu spindi didžių krepšininkų vardais papuoštos ir gilės, kurios kaba ant ąžuolo imitacijos.
Taip pat čia yra sirgalių sielos Sėklos kuprinė su didžiule devynių metrų pločio ir 16 metrų ilgio vėliava bei garsusis būgnas, kuris suplyšo 2003 metais, Lietuvai laimėjus Europos aukso medalius.
Šioje salėje L.Karaliūnas prisiminė jo idėjas palaikantį trenerį A.Sireiką. Prieš Europos čempionatą jis treneriui pranašavo auksą, nors niekas tuo tada netikėjo. Dabar daug kalbama apie mūsų krepšinio komandos puikų pasirengimą Pasaulio čempionatui. Kokios pranašystės šįkart?
„Gali būti visaip. A.Sireika su savo komanda tuomet prieš čempionatą apsilankė Joniškyje. Gal ir Jonas Kazlauskas su rinktine galėtų čia užsukti? Gal Joniškis ir šis muziejus iš tiesų yra krepšinio šventovė, kurioje prieš lemtingus čempionatus turi atvykti visi krepšininkai?“
