Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 29d. 13:18

Kaip gyveno Lietuva po 1926 m. perversmo: susprogdinta opozicijos buveinė ir Seime nuskambėjęs kvietimas į dvikovą

„Lietuvos žinių“ straipsnis apie sprogimą LT 100
epaveldas.lt nuotr. / „Lietuvos žinių“ straipsnis apie sprogimą

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo prasidėjusi sparti parlamentarizmo erozija vis dėlto nebuvo staigus visiškas jo žlugimas. Nors realūs valdžios svertai jau buvo išslydę iš Seimo rankų, tai neužkirto kelio jam kartu su opozicinės spaudos organais pirmaisiais keliais mėnesiais po perversmo būti viena pagrindinių tribūnų naujosios valdžios kritikai. Tokiomis aplinkybėmis Seime virė aistros, dėl kurių tarpukario politikai nesivaldydavo. Skambėjo net kvietimai į dvikovą.

Kareiviai liepia Seimui išsiskirstyti

60-to jubiliejaus proga prezidentui Kaziui Griniui, užbėgant už akių visoms iškilmėms, buvo įteikta nemaloni „dovana“ – jo valdomoje valstybėje įvyko perversmas. Į prezidento kėdę atsisėdo tautininkas Antanas Smetona, o kairiųjų Vyriausybę pakeitė Augustino Voldemaro suformuotas ministrų kabinetas.

Naktį iš gruodžio 16 d. į gruodžio 17 d. apie 03:40 ateinančių metų valstybės biudžetą svarstančio Seimo posėdį nutraukė įsiveržę karininkai. Vienas jų pareiškė: „Gerbiamasis Seimas, duotas įsakymas išsiskirstyt!“ Kitos išeities neturėję parlamentarai tąnakt buvo priversti išsivaikščioti. Bet Seimas toli gražu nebuvo galutinai išvaikytas.

Po keleto dienų parlamentas susirinko į nepaprastąjį posėdį, o iki metų pabaigos būta dar trijų Seimo posėdžių. Galiausiai, nors gruodžio 31 d. popietę parlamente palinkėta laimingų 1927-ųjų, Seimo salėje griaudžiantys plojimai tebuvo jauną valstybę apleidžiančios parlamentarizmo tradicijos aidas.

Lrs.lt nuotr. /III Seimo nariai
Lrs.lt nuotr. /III Seimo nariai

Po gedulo sekė nesutarimai ir skandalingas pasiūlymas

Tik vasario 21 d. Seimo salę vėl užpildė parlamentarai, Vyriausybės nariai bei diplomatinis korpusas. Susirinkusieji trumpam pamiršo politinius nesutarimus ir užkasę karo kirvį pagerbė Anapilin išėjusį žymiausią lietuvių „sąmonės žadintoją-gaivintoją,“ tautos patriarchą Joną Basanavičių.

Tačiau jau po kelių dienų naujas aistras įplieskė parlamentarams Seime premjero A.Voldemaro pristatyta ministrų kabineto deklaracija, o po savaitės, kovo 3 d., Seimui buvo suteikta proga apie ją pasisakyti. Čia pasireiškė žymus teisininkas, vienas aktyviausių tautininkų režimo kritikų bei valstiečių liaudininkų frakcijos Seime vadovas Zigmas Toliušis.

Pusantros valandos trukusią politiko kalbą, kurioje aršiai kritikuota naujoji santvarka, ne kartą pertraukė pasisakymų laiką ribojantis skambutis, susirinkusiųjų plojimai bei Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio sudrausminimai. Tuo tarpu tautininkus palaikiusių krikščionių demokratų leidžiamame „Ryte“ nurodyta, kad „p. Toliušio kalba nepasižymėjo kultūriškumu.“

Lrs.lt nuotr. /Zigmas Toliušis
Lrs.lt nuotr. /Zigmas Toliušis

Beje, gindamas parlamentarizmą Z.Toliušis palietė ir šiandien kartkartėmis iškylantį esą per didelio Seimo narių skaičiaus klausimą. Prieš tautos atstovų skaičiaus sumažinimą pasisakęs parlamentaras savo nuomonę grindė tuo, kad gyventojų skaičiumi mažesnių kaimynių Latvijos ir Estijos parlamentai susidedą iš 100 narių, o Lietuvos Seimas tuo metu turėjo 85 narius.

Panašu, kad ramiai išklausyti jiems išsakomą kritiką ir pro pirštus pažiūrėti į realią valdžią praradusio Seimo salėje keliamą triukšmą valdantiesiems buvo sunku. Netrukus valstiečių liaudininkų leidžiamas dienraštis „Lietuvos žinios“ pirmajame puslapyje paskelbė apie „nepaprastus įvykius Seime“. Esą vidaus reikalų ministrą Igną Musteikį iš kantrybės išvedė tai, kad minėtoje Z.Toliušio kalboje jo vadovaujamos ministerijos politika charakterizuota rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio sugalvota sąvoka „deržimordiški metodai“, kuriuos pastarasis taikė savo laikmečio policinei Rusijos valstybei.

Jo darbą žeminančio epiteto neapsikentęs ministras I.Musteikis per įgaliotinius iškvietė Z.Toliušį į dvikovą.

Laiko dvasios neatitikusi idėja

Tarp jaunos valstybės karininkų, kuriems priklausė ir ministras I.Musteikis, buvo populiaru savo garbę ginti dvikovose. Visgi, kaip pastebi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentė Audronė Petrauskaitė, šaudomasi dažniausiai buvo dėl smulkmenų, o kivirčytasi „prie stikliuko ar kortų stalo, kur paprastai kaltos buvo abi pusės.“ Nenuostabu, kad kariuomenės tarpe paplitusi blogybė kenkė karininkijos įvaizdžiui ir nesulaukė visuomenės palaikymo.

Minties politikams santykius išsiaiškinti dvikovoje neįprastumą atspindi to meto spaudos reakcija: „Keista, kad radio ir elektros amžyje [tenka] girdėti apie dvikovas. Kaipo nekultūringa, senai atgyventa ir visuomenės rimčiai žalinga ginčų sprendimo forma, dvikova yra uždrausta beveik visų kultūringų kraštų įstatymais. Baudžia už ją ir Lietuvos įstatymai.“

LCVA nuotr./Ignas Musteikis
LCVA nuotr./Ignas Musteikis

Greta atkreiptas dėmesys į 1922 m. Konstitucijos 37 straipsnį, kuriame pasakyta, kad Seimo narys „dėl savo kalbų, pasakytų pareigas einant, negali būti teismo baudžiamas, tačiau už garbės įžeidimą gali būti traukiamas atsakomybėn paprastąja tvarka.“

Valdantiesiems palankus „Ryto“ dienraštis apie konfliktą tylėjo.

Paramą Z.Toliušiui atvirame laiške išreiškė jo bendrapartiečiai, pasmerkę dvikovą, kaip feodalizmo laikais atgyventą ginčų sprendimo formą. Dėl susiklosčiusios situacijos pasisakyti netruko ir Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba, kuri savo bendruomenės nariui (primename, kad Z.Toliušis buvo teisininkas) uždraudė priimti I.Musteikio kvietimą dvikovon.

Ši tema tabu nebuvo ir Seime. Kovo 8 d. Seimo pirmininkas posėdžio metu apgailestavo dėl Z.Toliušio elgesio, o pastarasis gynėsi savo žodžius taikęs ne asmeniškai I.Musteikiui ir nenorėjęs jo įžeisti, o tik įvertinti esamą vidaus tvarką. Seimo stenogramoje pažymima, jog dešinėje aidėję balsai tvirtino Z.Toliušį išsigandus dvikovos ir jo pasiteisinimai esą nieko nekeičiantys.

Panašu, kad konfliktas greitai buvo užglaistytas, dvikova planuojama nebuvo, liko tik valdančiųjų priekaištai opozicijai už nesuvaldomą liežuvį. Pastaroji atgal įkasdavo dėl pasirinkto „nekultūriško būdo garbei ginti“. Prie to, kad skandalas greitai nugrimzdo užmarštin, prisidėjo ir kitas opoziciją netrukus sukrėtęs įvykis.

Sprogimas Laisvės alėjoje

Be Seimo, dar viena tribūna reikšti kritiką tautininkų režimui buvo tapusi spauda. Žiniasklaida buvo terpė, kurioje sklido abiejų pusių balsas. Visgi, įprastam politinės spaudos santykiui staiga iškilo pavojus. 1927 m. kovo 11 d. rytą, dar prieš auštant, pačioje miesto širdyje, Laisvės alėjoje įsikūrusioje „Varpo“ spaustuvėje nugriaudėjo sprogimas.

LIMIS nuotr./Žurnalistas Justas Paleckis „Varpo“ spaustuvėje po sprogimo
LIMIS nuotr./Žurnalistas Justas Paleckis „Varpo“ spaustuvėje po sprogimo

Netruko pasklisti gandai, kad ataka įvykdyta vadinamąja Novickio granata. Tuo tarpu „Karyje“ spėta, kad buvo padėta apie 2-3 kg piroksilino (sprogstamoji medžiaga – aut. past.). Pirmuosiuose dviejuose pastato aukštuose buvo spausdinamos „Lietuvos žinios“, įsikūrusi šio dienraščio redakcija. Jame taip pat veikė kito liaudininkų laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcija bei buvo įsikūręs šios partijos centro komitetas.

Sprogimo metu stipriai apgadintas ne tik pats pastatas, bet ir spaustuvės inventorius, išbyrėjo trečiajame aukšte esančių butų, kur gyveno ir „Lietuvos žinių“ redaktorė Felicija Bortkevičienė, langai. Skaičiuota pusės milijono litų žala.

Kaip bebūtų keista, spaudos darbo šis išpuolis neparalyžiavo, o toliau leidžiamų dienraščių numeriai mirgėjo nuo užuojautų ir paskatinimo žodžių redakcijai bei F.Bortkevičienei asmeniškai. „Lietuvos žinios“ taip pat dėkojo partiečiams bei geros valios žmonėms, kurie savo aukomis parėmė ir išgelbėjo kritinėje situacijoje atsidūrusią liaudininkų spaudą.

Oficialus tyrimas sprogimo kaltininkų nenustatė ir niekas už jį nubaustas nebuvo.

Perpildyta prezidento kantrybės taurė: „Sudie, Seime“

Nepaisant nemenko išbandymo spaudą išlaikiusi opozicija netrukus prarado kitą savo platformą – Seimą. Parlamentas atsisakė patvirtinti anksčiau aprašytą šaršalą sukėlusią A.Voldemaro Vyriausybės deklaraciją bei nusprendė, kad antivalstybinio sukilimo rengimu kaltinamas liaudininkas Juozas Pajaujis suimtas neteisėtai.

Reaguodamas į tai prezidentas Antanas Smetona balandžio 12 d. Seimą paleido ir Lietuva tapo viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri kone dešimtmetį gyveno be parlamento – ar tikro, ar fiktyvaus.


LT 100 – tai bendras 15min ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, skirtas Lietuvos šimtmečiui. Dėstytojo Norberto Černiausko kuruojami istorijos studentai šiame projekte rengia publikacijas apie aktualiausias ir šioms dienoms artimas nepriklausomos Lietuvos problemas 1918–1940 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

CŽV paviešino buvusią slaptą ataskaitą apie Adolfą Hitlerį ir jo seksualinius polinkius

15min iš Stambulo 24sek

Šarūnas Jasikevičius – apie puikų tašką ir „gražuolius Europos užkariautojus“

Vardai

Vilniaus verslininkės Gretos Vaitkutės-Kaikarienės girtumo kelyje kaina – 41,6 tūkst. eurų

Verslas

„Novičiok“ atakų kaina: butų kainos Solsberyje krito 10 proc., užsidaro NT agentūros

15min iš Stambulo 24sek

Mėlynę paakyje nusitrynęs P.Jankūnas – apie Šaro bausmę ir grįžusią aistrą

Aktualu

15min paaiškina: ką reiškia Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atsiskyrimas nuo Maskvos patriarchato?

24sek

Šaro pamokos davė vaisių: „Žalgiris“ nukovė „Anadolu Efes“

Vardai

Sparnus iš Lietuvos keliantys R.Jonaitis ir J.Balčiūnaitė bičiuliams surengė išlydėtuvių fiestą

24sek

Balsą pakėlęs Dainius Adomaitis: „Pametėme galvas“

Aktualu

Liberalai iškėlė R.Šimašiui ultimatumą: arba komitetas, arba partija

Pasaulis kišenėje

Romantiškas atradimas Italijoje: gražioji Luka, kurios dar neapgulę turistai

24sek

Tik vieną tritaškį per mačą pataikę vilniečiai krito prieš „Skyliners“

Vardai

Princo Harry ir Meghan Markle kūdikis negaus princo ar princesės titulo: kodėl?

Aktualu

Sudomino Kauno mokykloje užfiksuotas virėjos elgesys: ką krauna į automobilį?

Gyvenimas

9 tipiškos klaidos, kurios priverčia mus metų metus kentėti dėl nutrūkusių santykių

Vardai

D.Didžiūnaitytės mirtis paragino netylėti ir žinomas moteris: „Oksikas“ niekam nebuvo paslaptis“

Gazas

Vaidotas Žala apdaužė ralio automobilį: „Tokiomis akimirkomis tampi tik keleiviu“

Aktualu

Šaltinis: dėl lėto „Brexit“ derybų proceso susitarimo iki lapkričio pasiekti nepavyks

24sek

Nesustabdomas Rokas Giedraitis vedė ALBA į pergalę

Vardai

Retai vakarėliuose matoma J.Arlauskaitė-Jazzu su mylimuoju Donatu nepraleido gurmaniškos vakarienės

Naujienos

Gazas

Su „saldainiu“ ant ratų važinėjantis vilnietis: „Šis automobilis praskaidrina net prasčiausią dieną“

Sportas

D.Trumpas perspėjo sąjungininkes palaikyti JAV kandidatūrą rengti 2026 m. futbolo čempionatą 

24sek

Į Lietuvą grįžęs D.Motiejūnas naują automobilį įsigijo iš ralio lenktynininko B.Vanago

Aktualu

Jūsų vaikas alergiškas? Nedrauskite jam purvinomis rankomis ragauti maisto

Aktualu

Kaunas perka oro balioną

Aktualu

Australija ketina skirti pusę milijardo dolerių Didžiojo barjerinio rifo atkūrimui

Aktualu

Alytaus pataisos namų sargybos viršininkui gresia nemalonumai: girtas smurtavo prieš tėvą

Kultūra

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie senelius, Tytuvėnus ir naktinę kelionę su Mindaugu Karbauskiu

Vardai

„Destiny's Child“ narė Michelle Williams susižadėjo su pastoriumi

Gyvenimas

Flamenko spektaklį pristačiusios šokėjos: tai būdas pamilti savo kūną

Aktualu

Parduotuvėse vaistus siūloma „slėpti“

Verslas

Didžiojoje Britanijoje parduodama ranča, kuri nukels į Laukinius Vakarus

Sportas

Lietuvos ledo ritulininkai žino tris būsimus varžovus pasaulio čempionato IA divizione

Vardai

Williamas ir Catherine švenčia septintas santuokos metines: ar prisimenat, kaip jie susipažino?

Pasaulis kišenėje

Magiškas, stebinantis, europietiškas ir juokingai pigus Lvovas

Aktualu

Išteisinamasis nuosprendis išprievartavimo byloje Ispanijoje sukėlė masinius protestus

Aktualu

Michaelas Kimmage'as: „Vokiečiai pradeda suprasti, kad Berlynas turi ginti Europą nuo Maskvos“

Gyvenimas

Dvynukus auginanti Toma Dambrauskė: „Net skaudžiausios gyvenimo patirtys negali palaužti noro tapti mama“

Aktualu

Lietuviai jaučiasi mažiau laimingi nei vidutiniai europiečiai

Aktualu

Netikėta intriga: kiek iš tiesų vaikų gimsta Vilniuje ir Kaune?

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min