Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karo muziejaus salėse – pažintis su Lietuvos karybos istorija nuo A iki Ž (nuotraukos)

Karo muziejuje atidaryta ekspozicija
Aliaus Koroliovo/15min.lt nuotr. / Karo muziejuje atidaryta ekspozicija.
Šaltinis: 15min
0
A A

Antradienį Vytauto Didžiojo karo muziejus minėjo 90-metį. Iškilmingo renginio metu visuomenei ir svečiams pristatytos dvi naujos ekspozicijos, kurias muziejininkai parengė specialiai šiai progai. Viena jų pasakoja apie karybą priešistoriniu laikotarpiu, kita – apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę XIII–XVII a.

Priešistorinio laikotarpio ekspozicijoje – akmens amžiaus akmeniniai kovos kirviai, titnaginiai ietigaliai, titnaginių strėlių antgaliai, kauliniai durklai ir neolito pabaigos Žemaitiškės 1-osios gyvenvietės gynybinio įtvirtinimo maketas. Bronzos amžiaus karybą parodo įvairių tipų bronziniai kovos kirviai, ietigaliai ir tuo metu dar naudoti akmeniniai ginklai. Geležies amžiaus karybą atspindi ginklai, X–XII a. aukštaičių, skalvių, kuršių kario aprangos ir ginkluotės rekonstrukcijos, Rėkučių gynybinis įtvirtinimas, XIII a. pabaigoje besiformuojančios valstybės šiaurinės gynybinės sistemos dalis. Kaip Lietuvoje buvo statomos medinės pilys XIII a. bus galima įsivaizduoti apžiūrint rąstinės pilies sienos ir bokšto fragmento maketą.

Ekspozicija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII–XVII a.“ pasakoja apie Lietuvos karybos raidą. Joje lankytojai gali pamatyti, kad Lietuvos kariai savo ginkluote nesiskyrė nuo aplinkinių kraštų karių. XIV­–XVI a. pradžioje Lietuvos kariai buvo apsiginklavę vietos meistrų pagamintais ir įvežtiniais kalavijais, kovos peiliais, kirviais, ietimis, arbaletais ir lankais. XIV a. pabaigoje pradėti naudoti parakiniai šaunamieji ginklai – bombardos.

Aliaus Koroliovo/15min.lt nuotr./Ekspozicijoje atskleidžiama Lietuvos karybos istorija
Aliaus Koroliovo/15min.lt nuotr./Ekspozicijoje atskleidžiama Lietuvos karybos istorija

Ekspozicijos dalyje, skirtoje XVI–XVII a., bus galima pamatyti, kokią įtaką Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karybai darė aplinkinės šalys. XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje pradėjo tarnauti samdiniai (sunkieji pėstininkai) iš Vakarų Europos, iš Vidurio Europos atkeliavo husarai, iš Kaukazo priekalnių – petihorai, iš Ukrainos stepių – kazokai. Geriausi jų kariavimo būdai buvo perimami ir toliau tobulinami – apie tai byloja išlikę ginklai, šarvuotė ir ekipuotė.

Muziejuje taip pat bus eksponuojamos žymiausių kariuomenės vadų (etmonų), mūšių, istorinių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapių graviūros, batalinės tapybos kūriniai, įamžinantys svarbiausias šio laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergales: prie Žalgirio (1410), Oršos (1514) ir Salaspilio (Kircholmo) (1605). Bus galima pamatyti ir 1362 m. kryžiuočių vykdomo Kauno pilies puolimo maketą, XIV–XV a. Lietuvoje statytų mūrinių pilių sienos ir bokšto fragmentą, XV a. ir XVI a. pradžios karių aprangą, šarvuotę ir ginkluotę.

Viena pirmųjų apžiūrėti naujas ekspozicijas galėjo antradienį Kaune apsilankiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paklausta, į kuriuos eksponatus labausiai atkreipė dėmesį, prezidentė pabrėžė, jog svarbiausia, kad Karo muziejus tęsia savo misiją. Ji prisiminė, kad dar mokyklos laikais lankydavosi Kaune esančiame Karo muziejuje.

„Ekspozicija patiko, nes primenė praeitį. Ankstesniais laikais, kai dar buvo kita sistema, man yra ne kartą tekę lankytis Kaune. Tuo metu Karo muziejus buvo labai svarbus, jame buvo užslėpta žinia apie Lietuvos istoriją. Naujieji eksponatai pati visi. Labai džiaugiuosi, kad muziejus taip puoselėjamas“, – sakė šalies vadovė.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min