Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno VII forte – pokalbiai po atviru dangumi apie Pirmąjį pasaulinį karą

Kauno forte prisimintas Pirmas pasaulinis karas
Sauliaus Tvirbuto / 15min nuotr. / Kauno forte prisimintas Pirmas pasaulinis karas
Šaltinis: 15min
0
A A

Tarp tvirtovės mūrų penktadienio vakarą ant pievelės susėdę kauniečiai ir miesto svečiai klausėsi istorikų Jono Vaičenonio ir Valdo Rakučio pasakojimų apie Lietuvos gyventojų patirtį per Pirmąjį pasaulinį karą, fortą valdančios įstaigos vadovas Vladimiras Orlovas išvirė susirinkusiems išvirė kareiviškos košės, o sutemus pakvietė pažiūrėti kino filmą „Vakarų fronte nieko naujo“.

VII fortą valdančios viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas sakė, kad karinius įtvirtinimus valdanti ir daug šviečiamųjų renginių organizuojanti įstaiga negalėjo nepaminėti svarbaus praėjusio šimtmečio įvykio. „Apie Pirmąjį pasaulinį karą praėjus šimtmečiui jau galima kalbėti be nuoskaudų, objektyviai, be to, išlikę daug dokumentų, kas irgi leidžia objektyviai pažiūrėti į to meto įvykius. Antra vertus, šis karas dar nenutolęs nuo mūsų tiek, kiek, tarkim, Napoleono karai. Anksčiau buvo priimta, kad apie Pirmąjį pasaulinį karą šneka Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos istorikai. Bet šių šalių mokslininkai daugiau analizuoja imperatorių, generolų motyvus, o mažųjų valstybių istorikai geriau pastebi ir gilinasi į paprastų žmonių likimus“, – mano V.Orlovas.

Mažųjų valstybių istorikai geriau pastebi ir gilinasi į paprastų žmonių likimus“, – mano V.Orlovas.

Vytauto Didžiojo universiteto istorikas J.Vaičenonis daug kalbėjo, kaip Pirmo pasaulinio karo pradžioje gyveno lietuviai, vokiškos okupacijos režimą, masinę gyventojų migraciją į Rusiją traukiantis nuo fronto linijos.

Karo akademijos profesorius V.Rakutis papasakojo apie mūšius, kuriuose ir vokiečių, ir rusų armijose dalyvavo daug lietuvių.

Istorikų nuomone, nors Lietuva daug nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, bet kartu jį šį karą savotiškai ir laimėjo: po jo susidarė sąlygos tapti nepriklausoma šalimi, o vokiečių priespauda padėjo įsitvirtinti nuostatai, kad ne tik Rusijos, bet ir kitos šalies okupacija alina žmones, todėl geriausia kurti savo valstybę.

Pokalbių metų V.Orlovas išvirė kareiviškos košės, kuria vaišino susirinkusius, po to buvo demonstruojamas filmas „Vakarų fronte nieko naujo“. „Pasirinkome 1930 m. statytą filmą, nes tuo metu vaidinę aktoriai dar prisiminė karą, nemažai jų gal jame ir dalyvavo. Remarko romanas, pagal kurį sukurtas filmas, išsamiai ir kompleksiškai atskleidžia šio karo įvykius ir dramatizmą“, – sakė V.Orlovas. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min