Vienuolės, melavusios apie Dievo vizijas, kad įtikintų naujokes santykiauti, grupinis seksas su dvasininkais, bandymas nuodyti Vokietijos kunigaikštytę, žinomo teologo gyvenimas ne santuokoje, jaunų vienuolių nužudymas, embrionas, pašalintas iš abatės, ir kardinolai, nuo jėzuitų generolo iki popiežiaus, visi sužavėti gražios ir patrauklios netikros šventosios. Visa tai sugėdintų net Dekameroną.
Neįtikėtina istorija, įvykus 1858 m. Šventojo Ambrozijaus moterų vienuolyne Romoje, atskleista Huberto Wolfo naujos knygos „Šventojo Ambrozijaus vienuolės: tikroji moterų vienuolyno skandalo istorija“ (The Nuns of Sant’Ambrogio: The True Story of a Convent in Scandal).
Dukart našle likusi kunigaikštytė tapo vienuole
Pradėkime nuo moters, kuri sukėlė visą netvarką. Du kartus likusi našle apkūni kunigaikštytė Katharina von Hohenzollern-Sigmaringen nutartė prisijungti prie moterų vienuolyno. Jos patarėjas, kardinolas Karlas Augustas von Reisachas, pasiūlė prisijungti prie Šventojo Ambrozijaus moterų vienuolyno.
Tačiau po 15 mėnesių 1859 m. Kathariną iš Šventojo Ambrozijaus moterų vienuolyno nuo pražūties išgelbėjo jos pusbrolis, arkivyskupas Gustavas von Hohenlohe-Schillingfurstas.
Siaubingi kaltinimai
Kas pastūmėjo kunigaikštytę pabėgti? Katharina įrodė Aukščiausiajai Šventosios Romos inkvizicijai, kad Šventojo Ambrozijaus moterų vienuolynas garbino netikrą šventąją, kad jo vienuolės sulaužė religinius įžadus, o vienuolynas buvo seksualinių nuotykių židinys. Katharina isteriškai tvirtino, kad buvo pastangų ją nunuodyti.
Toliau knygoje pasakojama apie išsamų teisėjo Vincenzo Leone Sallua tyrimą, vykdytą nuo 1859 m. iki 1860 m. Tyrimo metu buvo siekta nustatyti, kas tiksliai įvyko moterų vienuolyne, kad popiežius Pijus IX galėtų nuspręsti, ar teismas turi būti pradėtas.
Istorija, kurią pavyko atskleisti, buvo dramatiškesnė negu kunigaikštytė Katharina galbūt įsivaizdavo, ir įtraukė kai kuriuos tų dienų galingiausius kardinolus, jėzuitų generolus ir kitus dvasininkus. Šis skandalas paskatino bažnyčios priešininkų juokus apie geidulingus vienuolių ir dvasininkų siautėjimus už moterų vienuolyno durų.
Nuodėminga vienuolyno įkūrėja
Tai nebuvo pirmasis skandalas moterų vienuolyne. Šventojo Ambrozijaus moterų vienuolyno įkūrėja, Maria Agnese Firrao buvo kritikuojama katalikiškojo pasaulio dėl regėjimų ir gydančių galių.
Vienuolynoi įkūrėja Maria Agnese melavo apie stebuklus, santykiavo su nuodėmklausiu, jai tikriausiai buvo atlikti du abortai, kai ji pastojo užsiiminėdama grupiniu seksu su nuodėmklausiu ir vienuole.
Nors popiežius Leonas XII, kardinolai ir Sardinijos karalius Marią Agnese laikė artima dvasine patarėja, vėliau buvo sužinota, kad Maria Agnese melavo apie stebuklus, santykiavo su nuodėmklausiu, jai tikriausiai buvo atlikti du abortai, kai ji pastojo užsiiminėdama grupiniu seksu su nuodėmklausiu ir vienuole.
Vatikanas viešai pasmerkė Marią Agnese už jos veiksmus, ir atėmė iš jos abatės titulą. Tačiau, tas pats popiežius Leonas XII 1829 m. reabilitavo Marią Agnese Firrao.
Vienuolės garbino Marią Agnese Firrao – apsimetėlę šventąją, o tai yra viena iš nuodėmių, kuriomis princesė Katharina apkaltino moterų vienuolyną.
Kunigaikštytė Katharina buvo teisi: teisėjas Sallua savo siaubui išaiškino, jog buvo dar vienas, ne ką mažiau nuodėmingas vienuolių garbinimo objektas.
Šventąja dėjosi pabaisa
27 metų Maria Luisa buvo gražuolė moterų vienuolyno naujokė. Maria Luisa tvirtino regėjusi vizijas su Marija ir Jėzumi. Vienuolės tikėjo jos stebuklingomis galiomis. Tačiau teisėjas Sallua įrodė, jog Maria Luisa buvo pabaisa, ji naudojo tariamus regėjimus, kad sugundytų vienuolyno naujokes, pasisavino moterų vienuolyno fondus ir nunuodijo priešininkes.
Viena vienuolė, kuri buvo ištremta ir neužmušta, teisėjui Sallua liudijo: Maria Luisa tvirtino, kad Viešpats jai per viziją pasakė, jog ji turi išgydyti ligą vienuolės intymiose kūno vietose.
Maria Luisa buvo pabaisa, ji naudojo tariamus regėjimus, kad sugundytų vienuolyno naujokes, pasisavino moterų vienuolyno fondus ir nunuodijo priešininkes.
Kita vienuolė pripažino, kad Maria Luisa prašė ją „gulėti tam tikroje padėtyje, su pakeltomis kojomis, tuo metu, kai Maria Luisa „supynė" save su manimi, ji pradėjo judėti ir skleisti tokius garsus, kurių aš negaliu išreikšti žodžiais, toliau ji nurodė, kokioje padėtyje turiu gulėti, kad gaučiau jos kūno skysčius.“
Vėliau vienuolė pasakojo, kad „Maria Luisa norėjo, kad aš būčiau virš jos, kad mes būtume kūnas į kūną ir burną į burną.“
Maria Luisa įtikino vienuolę, kad jos kūno skystis buvo dovana nuo Dievo, ir kad ši dovana išgydys vienuolės ligą. Ji taip pat sukūrė įšventinimo ritualą, per kurį vienuolės naujokės turėjo miegoti su Maria Luisa naktį prieš įšventinimą.
Maria Luisa prisipažino dėl savo nuodėmių ir atskleidė tapusi vienuolyno įkūrėjos Marios Agnese Firrao auka, – ši ją suviliojusi ir išmokiusi paleistuvauti.
Maria Luisa taip pat prisipažino bandžiusi nunuodyti kunigaikštytę Kathariną, kuri suvokė, kad Maria Luisa buvo ne šventoji. Maria Luisa bandė nunuodyti kunigaikštytę Kathariną į košę įdėjusi stibio kalio tartrato (nuodinga, bespalvė druska) ir opiumo. Tačiau Katharina išgyveno. Ne visoms jos priešininkėms taip pasisekė. Vyresnioji vienuolė ir 21 metų bei 22 metų vienuolės buvo nužudytos.
H.Wolfo knyga ir Šventojo Ambrozijaus vienuolyno istorija nėra tik pasakos apie šiurpias seksualines išdaigas.
Šventojo Ambrozijaus vienuolynas buvo dėmesio centre dėl reikšmingo teologinio karo Katalikų Bažnyčios viduje, kadangi įtakingi veikėjai buvo įvilioti į spąstus šioje dramoje.
Kai Sallua baigė tyrimą apie vienuoles, jis pradėjo tyrinėti du jėzuitų nuodėmklausius, Giuseppe Leziroli ir Giuseppe Petersą, kurį Katharina apkaltino bendradarbiaujant su Maria Luisa.
Leziroli veiklos tyrimas atskleidė, kad jis toliau garbino Firrao nepaisant Šventosios Romos inkvizicijos sprendimo, kad jos šventumas viso labo tebuvo apgaulė. Tačiau Peterso tyrimas atskleidė daug daugiau.
Ištvirkėlis nuodėmklausys ir teologas
Maria Luisa neneigė įsisiautėjusio seksualino romano su nuodėmklausiu Petersu. Petersas nebuvo tik paprastas nuodėmklausys. Jo tikrasis vardas buvo Josephas Kleutgenas, jis buvo vienas žinomiausių Romos teologų, kurio raštai darė įtaką kiekvienam – nuo jėzuitų generolo iki konservatyvių kardinolų ir popiežių.
Teisėjas Sallua nustatė, kad teologas J.Kleutgenas kurstė Marią Luisą daryti seksualinius nusikaltimus ir net žudyti, grobti turtą.
J.Kleutgenas ir jo sąjungininkai, tarp kurių buvo ir anksčiau minėtas kardinolas Reisachas, buvo prieš kuriją, su kuria išvien ėjo ne kas kitas, kaip kunigaikštytės Katharinos pusbrolis, arkivyskupas Hohenlohe-Schillingfurstas. Šioje kovoje J.Kleutgenas bandė pasinaudoti tariamais Maria Luisos regėjimais, kad mestų ant konkurentų homoseksualizmo šešėlį.
Demaskuotas J.Kleutgenas sparčiai prarado įtaką. Jis bandė gintis juoką keliančiais argumentais, kad jo seksualiniai ryšiai su Maria Luisa buvo be geismo, todėl nelaikytini nuodėme.
Teisėjas Sallua nustatė, kad teologas J.Kleutgenas kurstė Marią Luisą daryti seksualinius nusikaltimus ir net žudyti, grobti turtą.
Po tyrimo J.Kleutgenas gavo itin švelnią bausmę – trejus metus įkalinimo. Tačiau popiežius Pijus IX šią bausmę sumažino iki dvejų metų, kuriuos nusidėjėlis praleido ne kalėjime, o nuošaliame dvare prie Nemi ežero.
Maria Luisa buvo nuteista 20 metų kalėjimo, bet popiežius Pijus IX jos bausmę sumažino iki 18 metų. Istorikai teigia, kad popiežius dėjo daug pastangų, kad šis tyrimas būtų numalšintas arba bent jau ne toks skambus, koks turėtų būti.
Vertė Aistė Mackevičiūtė
