Klaipėdiečiams Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje šiuo metu pristatomi pastarųjų metų archeologinių kasinėjimų senamiestyje radiniai.
Ekonominio pakilimo ir intensyvių statybų miesto senamiestyje laikotarpis archeologams atvėrė didžiulius klodus moksliniams tyrimams. Paskaičiuota, kad vien per 2005-2007 metus Klaipėdos senamiestyje archeologų ištirtas plotas siekia per 3 tūkst. kvadratinių metrų, iškasta Ekonominio pakilimo ir intensyvių statybų miesto senamiestyje laikotarpis archeologams atvėrė didžiulius klodus moksliniams tyrimams.per 13 tūkst. įvairiausių radinių – buities rakandų, keramikos, įrankių, apdarų, statybinių medžiagų. Tai, pasak archeologės Romos Songailaitės, gausiai praturtino muziejaus fondus, suteikė naujų žinių apie senųjų Klaipėdos gyventojų kasdienį gyvenimą.
„Muziejuje eksponuojama autentiška senovė, kad žmonės įsivaizduotų, kas dar guli po žeme. Nes daugelis galvoja, kas viskas tik paviršiuje arba jau sunaikinta“, – sakė Turgaus gatvę kasinėjęs Gintautas Zabiela.
Per porą metų buvo ištirti žemės sklypai Daržų, Turgaus, Kurpių, Žvejų, Skerdėjų gatvėse. Dalis radinių dar laukia, kol bus konservuoti bei restauruoti ir pateks į muziejaus fondus.
Anot archeologų, pastarųjų metų tyrimai istorikams atvertė naujų puslapių, leidžiančių susipažinti su praėjusių amžių miestiečių gyvenimu. „Aptikome tokių radinių, kurie mums sukėlė nuostabą“, – pasakojo archeologas G.Zabiela.
Nustebino magiška figūrėlė
Didžiausią susidomėjimą šiam mokslininkui jo tirtame žemės plote Turgaus gatvėje sužadino aptikta nedidelė vaškinė žmogaus figūrėlė. Tai, pasak jo, itin retas reiškinys. Manoma, kad vaškinė lėlė buvo įdėta į vaiko kapą. „Čia lyg koks žaislas, turėjęs maginę prasmę“, – sakė jis. Specialistai teigia, kad figūrėlė galėjo atkeliauti iš XVII amžiaus.
Ikona sukėlė klausimų
R.Songailaitė, tyrimus su grupe moksleivių atlikusi Skerdėjų gatvėje, bando įminti vienos aptiktos ikonos mįslę. Metalinė pakabuko tipo ikona vaizduoja Dievo motiną. Tokios ikonos, pasak tyrinėtojos, pasirodė maždaug XI-XII amžiuje po apsireiškimo Novgarode. Klaipėdoje Žvejų gatvėje tyrimus atlikusi R.Bračiulienė vertingiausiu savo radiniu vadina aptiktus batus, kurių istorija siekia XVII amžių. Iš viso rasta keturiolika vaikiškų ir suaugusiųjų batų.rasta ikona galėjo būti pagaminta XVII amžiuje. Pagal tirtus archeologinius sluoksnius, ji čia numesta XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. „Man įdomesnė jos atsiradimo Skerdėjų gatvėje istorija. Kaip ji nukrito? Pirmojo pasaulinio karo metu? Ar kas nors tiesiog netyčia pametė“, – svarstė archeologė.
Savo tyrinėjimo plotuose ji aptiko nemažai keramikos dirbinių – lėkščių, dubenėlių, indų biriems maisto produktams, įmantrių stiklo dirbinių, kurių paskirtis dar ne iki galo išaiškinta. Indai biriems produktams – nėra labai seni, tačiau pačiai archeologei pasirodė labai įdomūs. Ant kelių jos aptiktų lėkščių įspausti skaitmenys, menantys istorines datas.
„Man viskas, kas aptikta Klaipėdoje – labai įdomu. Čia, Mažojoje Lietuvoje, gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Vokietija. O štai didžiojoje Lietuvoje daugiau Lenkijos ar Rusijos ženklų“, – sakė ji.
Klaipėdiečiams ekspozicijoje pristatomos ir statinės, iškastos iš maždaug 1,5 metro gylio. Teigiama, kad jos atlikusios drenažo funkciją. Puikiai išsilaikiusios ąžuolo ir alksnio statinės buvo restauruotos. Dar kelios jų laukia kol specialistai jas paruoš ekspozicijai.
Batai iš XVII amžiaus
Žvejų gatvėje (kur netoli „Memelio“ alaus restorano iškilęs naujas pastatas – aut. past.) tyrimus atlikusi R.Bračiulienė vertingiausiu savo radiniu vadina aptiktus batus, kurių istorija siekia XVII amžių. Iš viso rasta keturiolika vaikiškų ir suaugusiųjų batų. „Muziejus fonduose neturėjo sveikų batų, tik fragmentus“, – teigė archeologė. Jau restauruoti keli vaikiški batai. Įdomu, kad vieno jų priekis – prakirptas. Manoma, kad taip buvo padaryta specialiai, vaiko kojai sparčiai augant.
Šiame senamiesčio plote aptikta ir pypkių detalių, koklių, dekoruotų mitologinėmis jūrų dievų figūromis, indų. Dalis jų ir sudatuota.
Archeologų teigimu vertingiausi tyrimai atlikti Kurpių gatvėje, kur archeologės Ievos Masiulienės aptikti radiniai siekia XVII amžiaus pradžią.
Nors nauji radiniai džiugina mokslininkus, tačiau pastarųjų metų tyrimai dar labiau užaštrino vieną problemą – patalpos muziejaus fondams darosi ankštos.
Kitąmet ketinama kasinėjimus vykdyti Didžiojoje Vandens gatvėje, šalia muziejaus. „Tyrimai turėtų būti įdomūs, nes čia eina senvagė“, – prognozavo R.Songailaitė.
