Dmitrijaus Medvedevo administracijos vadovas Sergejus Naryškinas, kuris dar vadovauja specialiai prie Rusijos prezidento įsteigtai komisijai priešintis istorijos falsifikavimo mėginimams kenkiant Rusijos interesams, rašo, kad kai kurios straipsnyje įvardijamos šalys istoriją „paverčia priešišku politinio spaudimo instrumentu“.
„Pirmiausia tai Ukraina, Gruzija, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, – pažymi S.Naryškinas. – Nors yra ir kitų šalių, kuriose istorijos falsifikavimas ir politizavimas Rusijos nenaudai įgijo valstybinės politikos statusą.“
Pasak jo, Baltijos valstybės aktyviausiai siekia peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir perrašyti istoriją, o jų pėdomis seka Lenkija ir Gruzija. „Didžiausią aktyvumą revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir perrašyti pasaulio istoriją rodo Pabaltijo valstybės, – rašo S.Naryškinas. – Būtent jų Vyriausybės pasiryžusios panaudoti „pokarinės pasaulio santvarkos nelegitimumą“, kad galėtų formuoti pretenzijas Rusijai.“
„Lietuva pasisako už tarptautinio teismo „sovietiniam genocidui“ steigimą; Estija, neigdama Antrojo pasaulinio karo rezultatus, pretenduoja į dalį Pskovo ir Leningrado sričių; Latvijoje nuostolius, kuriuos neva padarė Rusija, skaičiuoja speciali Vyriausybės komisija“, – dėsto S.Naryškinas.
„Tuo pačiu keliu žengia Lenkija ir Gruzija, klaidingai manančios, kad jų agresyvus požiūris į Rusijos istoriją, tos istorijos falsifikavimas Rusijos nenaudai geriau atitinka jų nacionalinius interesus ir atneš didelių politinių bei materialių dividendų“, – tęsia Kremliaus pareigūnas.
„Oficialusis Kijevas, pavyzdžiui, skatina Ukrainos sukilėlių armijos herojizavimą, vietos nacistų kaip kovotojų už Ukrainos nepriklausomybę įamžinimą“, – puola Ukrainą S.Naryškinas.
„Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos iniciatyva įsteigtas Ukrainos nacionalinio atminimo institutas, kuriame stipriai plėtojama Holodomoro (badmečio) Ukrainoje, kaip sovietų valdžios sunaikinti ukrainiečių tautą politikos tema, bei siekiama mitologizuoti vadinamąjį pasipriešinimo judėjimą praėjusio amžiaus 3–6 dešimtmečių laikotarpiu kaip atsaką į sovietinę okupaciją“, – rašo S.Naryškinas.
O savo straipsnio pavadinimu „Sąžininga istorija – raktas į pasitikėjimu grįstų santykių tarp tautų formavimą“ S.Naryškinas, matyt, kviečia Rusijos politikos oponentus pagaliau atsisakyti „melo ir pažeminimo, kuriais traktuojami istoriniai praėjusių metų įvykiai Rusijos atžvilgiu“.
