Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 27d. 09:29

KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė: 1920 metais įkurti Aukštuosius kursus buvo žygdarbis

Aukštųjų kursų dėstytojai 1921 m.
KTU archyvo nuotr. / Aukštųjų kursų dėstytojai 1921 m.

Prieš 95-erius metus Kaune duris atvėrė pirmoji aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje – Aukštieji kursai, tapę modernios valstybės aukštojo mokslo ištakomis. Minėdamas svarbų jubiliejų Kauno technologijos universitetas (KTU) surengė virtualią parodą „Lietuvos universiteto kūrėjai: Aukštųjų kursų lektoriai“.

Iškilmingame Aukštųjų kursų atidaryme laikinojoje sostinėje 1920 m. sausio 27 d. dalyvavo tokie šalies šviesuoliai kaip Jonas Jablonskis, Jonas Mačiulis-Maironis, Pranciškus Karevičius, Augustinas Voldemaras. Renginyje pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo buvo viešai sugiedota „Tautiška giesmė“ ir studentų himnas „Gaudeamus igitur“.

„Tuo metu Europoje vyravo požiūris, kad valstybė nėra tvirta ir ilgai negyvuos, jei neturės savo aukštosios mokyklos“,teigia KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Pasakodama apie Aukštųjų kursų sukūrimo idėją, steigėjus ir sunkias pastangas paversti kursus universitetu, istorikė pabrėžia šios pirmosios aukštosios mokyklos reikšmingumą Lietuvos valstybei po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet 32,6 proc. visų gyventojų buvo neraštingi, o visoje Lietuvoje 1919 m. pabaigoje buvo tik apie 300 mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Kas buvo Aukštųjų kursų įkūrėjai? ─ paklausėme KTU muziejaus vadovės A. Veilentienės.

Aukštuosius kursus įsteigė ne tuometinė Vyriausybė, o liberalių pažiūrų inteligentai. Pagrindinis iniciatorius ir pirmasis vadovas buvo Zigmas Žemaitis, tada ėjęs Kauno komercijos mokyklos direktoriaus pareigas. Prie Z. Žemaičio vėliau prisijungė ir iniciatyvinis-organizacinis aukštosios mokyklos steigimo būrelis, kurį sudarė Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Liudas Vailionis, Kazimieras Vasiliauskas ir kiti.

Z. Žemaitis į valstybinį laikraštį „Lietuva“ įdėjo skelbimą, skirtą norintiems studijuoti lietuviškoje aukštojoje mokykloje. Jame buvo prašoma atnešti pareiškimus, įvardijant norimus studijuoti mokslus. Vos per keletą dienų buvo gauta 600 pareiškimų.

Žmonės po Pirmojo pasaulinio karo buvo labai visuomeniški ir patriotiški, žinių troškimas – didžiulis.
 

KTU archyvo nuotr./Aukštųjų kursų antspaudas 1920-1922 m.
KTU archyvo nuotr./Aukštųjų kursų antspaudas 1920-1922 m.

Kaip į aukštosios mokyklos steigimo iniciatyvą reagavo tuometinė Lietuvos valdžia?

Švietimo ministro pareigas ėjęs Juozas Tūbelis ir prezidentas Antanas Smetona buvo nusiteikę skeptiškai. Z. Žemaičiui buvo atsakyta, kad aukštosios mokyklos steigimui lėšų nėra, o nemažai studentų jau išsiųsti mokytis į užsienį. Ar techniniai mokslai, numatyti Aukštuosiuose kursuose, reikalingi, kai neišvystyta pramonė, taip pat buvo abejojama.

Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrė Aukštųjų kursų steigėjai?

Beveik visi Aukštuosiuose kursuose paskaitas skaitę lektoriai turėjo nuolatinį darbą kitose įstaigose, o kursuose dėstė laisvalaikiu, po darbo valandų, nes paskaitos vykdavo vakarais, nuo 17 iki 22 valandos.

Kai iš Vyriausybės nebuvo susilaukta pritarimo ir finansinės paramos, Aukštųjų kursų steigėjai lėšų ėmė ieškoti kitais būdais. Buvo paimta 30 000 auksinų paskola ir netgi suorganizuota loterija, kuri Aukštiesiems kursams atnešė 150 000 auksinų. Pinigus suskubo aukoti visuomenė ir užsienyje gyvenantys lietuviai.

Be finansinės paramos, aukštosios mokyklos darbui taip pat trūko patalpų, baldų, mokymo priemonių ir dėstytojų.

Beveik visi Aukštuosiuose kursuose paskaitas skaitę lektoriai turėjo nuolatinį darbą kitose įstaigose, o kursuose dėstė laisvalaikiu, po darbo valandų, nes paskaitos vykdavo vakarais, nuo 17 iki 22 valandos.

Mano nuomone, kurti tokius kursus, neturint jokių lėšų, patalpų, mokymo priemonių, vadovėlių ir laboratorijų, tuo metu buvo didvyriškas poelgis.

─ Kada ir kur buvo atidaryti Aukštieji kursai?

Sukaupus lėšų Aukštųjų kursų veiklos pradžiai, 1920 metų sausio 27 dieną, dabartinėje Kauno universitetinėje Maironio gimnazijoje įvyko jų atidarymo ceremonija.

Anksčiau, ten pat veikusioje gimnazijoje, mokėsi tautos atgimimo dainius J. Mačiulis-Maironis. Vietoje anksčiau jo paties klasėje kabėjusio užrašo, draudžiančio kalbėti lietuviškai, buvo įsteigta pirmoji po nepriklausomybės atgavimo lietuviška aukštoji mokykla.

Kaip buvo organizuojami mokslai? Kada jie buvo suvalstybinti ir paversti Lietuvos universitetu?

Aukštųjų kursų veikimo pradžioje mokėsi 522 studentai. Veikė 6 skyriai (fakultetai): humanitarinių mokslų, teisių, matematikos ir fizikos, gamtos, medicinos ir technikos.

Aukštųjų kursų veikimo pradžioje mokėsi 522 studentai. Veikė 6 skyriai (fakultetai): humanitarinių mokslų, teisių, matematikos ir fizikos, gamtos, medicinos ir technikos.

Pirmaisiais veiklos metais Aukštieji kursai dirbo neturėdami savo patalpų ir tik antraisiais gyvavimo metais jiems atiteko Kauno komercinės mokyklos rūmų pastatas (dabar – KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (A. Mickevičiaus g. 37)), kuriame įsikūrė administracija, laboratorijos, kabinetai ir biblioteka.

Aukštųjų kursų steigėjai tikėjosi, kad po metų jie bus perorganizuoti į universitetą, bet šis procesas užtruko dvejus metus, t.y. iki 1922 metų kovo pradžios, kai paskaitos pradėjo vykti jau Lietuvos universitete. 1922 metų vasario 16 dieną įkurtas Lietuvos universitetas tęsė Aukštųjų kursų pradėtą darbą.

Šiandien – sausio 27-ąją – minime jau 95-ąjį Aukštųjų kursų įkūrimo jubiliejų. Ar sovietmečiu ši data taip pat buvo minima?

Sovietinės okupacijos laikais, norint minėti istorines sukaktis, reikėjo pereiti kryžiaus kelius. Sutikimą reikėjo gauti iš Lietuvos komunistų partijos centro komiteto ir LSSR vyriausybės.

Pavyzdžiui, sovietmečiu Kauno politechnikos institutas (KPI, nuo 1990 m. pertvarkytas į Kauno technologijos universitetą) norėjo minėti savo akademinio choro, vėliau pavadinto „Jaunyste“, jubiliejų, tačiau tam leidimas nebuvo gautas. Vietoj to buvo pasiūlyta surengti choro 100-ąjį koncertą.

1970-aisiais metais KPI pirmą kartą buvo iškilmingai paminėtas Aukštųjų kursų 50-mečio jubiliejus.

KTU archyvo nuotr./Kvietimas minėti Aukštųjų kursų 50-metį 1970 m.
KTU archyvo nuotr./Kvietimas minėti Aukštųjų kursų 50-metį 1970 m.

Kaip jūs, kaip istorikė, vertinate Aukštųjų kursų steigėjų pastangas tuo laikmečiu įkurti universitetą Lietuvoje?

Jei ne Aukštųjų kursų steigėjų pastangos, nežinia kada Lietuvoje oficialiai būtų įkurtas universitetas.

Aukštųjų kursų steigėjų, jau tuomet išsiskyrusių valstybiniu mąstymu, darbą vertinu kaip žygdarbį. Z. Žemaitis su savo bendraminčiais jautė didžiulę atsakomybę tiek prieš savo valstybę, tiek prieš visuomenę. Žmonės suprato mokslo reikšmę ir su nepaprastu entuziazmu siekė aukštojo išsilavinimo.

Jei ne Aukštųjų kursų steigėjų pastangos, nežinia kada Lietuvoje oficialiai būtų įkurtas universitetas. Šiandien iš šių žmonių kiekvienas galėtume pasimokyti idealizmo, nebijoti kelti didelių tikslų, nes jie, kaip įrodė Aukštieji kursai, yra pasiekiami.

Kai kurios Aukštuosiuose kursuose gimusios tradicijos nepasidavė laiko tėkmei ir gyvuoja iki šiol. Ir dabar oficialius KTU renginius pradedame Lietuvos himnu, o baigiame „Gaudeamus igitur“, visai kaip per Aukštųjų kursų atidarymą prieš 95-erius metus.

KTU archyvo nuotr./Audronė Veilentienė
KTU archyvo nuotr./Audronė Veilentienė

Aukštųjų kursų 95-ojo jubiliejaus proga KTU muziejuje surengta virtuali paroda „Lietuvos universiteto kūrėjai: Aukštųjų kursų lektoriai“, kurioje eksponuojami dėstytojų portretai ir pateikiamos autobiografijos. Parodą aplankyti galima čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Streikuojantys Klaipėdos mokytojai išeis į gatves: „Tai gaisras, kurį gesinti reikia tuoj pat“

Verslas

Seime prasidėjo diskusijos dėl PVM lengvatų elektromobiliams, malkoms ir vaikų maistui

Aktualu

Justinas Mickus: Tikra Europos armija? Verčiau pakalbėkime apie tikrąją PESCO naudą

Vardai

15min studijoje – iš ekstremalios kelionės grįžę L.Pobedonoscevas ir A.Bružas

Verslas

Seimas pritarė naujovėms: individualiai veiklai – mažesni mokesčiai, o „Sodrai“ – įrankis prieš sukčius

Vardai

Eimunto Nekrošiaus netektis: „Mirė visa lietuviška teatro epocha. Kurti toliau bus labai sunku“

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Saulius Čiučelis

Kultūra

Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius: artimųjų pageidavimu laidotuvės bus privačios

15min iš Belgrado Sportas

Serbų mačas su lietuviais Belgrade – vertas milijono

Aktualu

Garsus fotografas drėbtelėjo: niekas nepasikeis, kol asocialams leidžiama daugintis

Mokslas.IT

Pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla

Gazas

Ar automobilis gali degalams naudoti vandenį?

Aktualu

Dailininkės A.Každailytės artimieji neiškovojo didesnės bausmės jos žudikui

Mokslas.IT

Tiesos serumas: filmų kūrėjų pramanas ar realiai egzistuojanti tardymo priemonė?

Aktualu

Visiškai girtas BMW vairuotojas Kaune sukėlė kraupią avariją

Verslas

Seimas po svarstymo pritarė vaiko pinigų didinimui iki 50 eurų

Vardai

R.Mačiulytės skriaudėjo nepasigailėjo ir apeliacinis teismas: nelaisvės terminas prailgintas

Aktualu

Neprotestuojančios profsąjungos siūlo, kaip koreguoti atlyginimų pedagogams tvarką

Aktualu

Sprogimas per dvasininkų susitikimą Kabule pražudė mažiausiai 40 žmonių

Gyvenimas

15min studijoje – pokalbis su neurologe apie migrenos simptomus ir pasekmes

Naujienos

Aktualu

Lietuvos vadovai vieningi – dažnai gendančiu „Spartan“ orlaiviu skraidyti nenori

Verslas

Seime prasidėjo diskusijos dėl PVM lengvatų elektromobiliams, malkoms ir vaikų maistui

Tik 15min Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: išbandėme„Volga“ GAZ 21, vadintą rykliu

Aktualu

Dėl LGL bendruomenę įžeidusio lankstinuko kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir VDAI

Prie Pakso buvo...

Aktualu

Streikuojantys Klaipėdos mokytojai išeis į gatves: „Tai gaisras, kurį gesinti reikia tuoj pat“

Vardai

Eimunto Nekrošiaus netektis: „Mirė visa lietuviška teatro epocha. Kurti toliau bus labai sunku“

Aktualu

Justinas Mickus: Tikra Europos armija? Verčiau pakalbėkime apie tikrąją PESCO naudą

Aktualu

50 metų vienoje įmonėje išdirbęs ir net paminklą jai pastatęs kaunietis: „Niekad neėmiau biuletenio“

Verslas

Seimas pritarė naujovėms: individualiai veiklai – mažesni mokesčiai, o „Sodrai“ – įrankis prieš sukčius

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Saulius Čiučelis

Vardai

15min studijoje – iš ekstremalios kelionės grįžę L.Pobedonoscevas ir A.Bružas

15min iš Belgrado Sportas

Serbų mačas su lietuviais Belgrade – vertas milijono

Aktualu

Garsus fotografas drėbtelėjo: niekas nepasikeis, kol asocialams leidžiama daugintis

Gyvenimas

Pirmasis plikledis: kaip išsilaikyti ant kojų ir išvengti traumų?

Aktualu

Dailininkės A.Každailytės artimieji neiškovojo didesnės bausmės jos žudikui

Vardai

R.Mačiulytės skriaudėjo nepasigailėjo ir apeliacinis teismas: nelaisvės terminas prailgintas

Mokslas.IT

Pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla

Mokslas.IT

Tiesos serumas: filmų kūrėjų pramanas ar realiai egzistuojanti tardymo priemonė?

Gazas

Ar automobilis gali degalams naudoti vandenį?

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min