„Š.Birutis, pirmininkavęs Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programos priežiūros komisijos posėdžiui, sakė, kad Žemaičių krikšto jubiliejaus minėjimo programa, kuri skirta vienam iš svarbiausių Lietuvos istorinių ir kultūrinių įvykių pažymėti, buvo nepelnytai nustumta į šoną, nors tuometinė Vyriausybė ir atsakingos institucijos žinojo apie tikrąjį šios programos finansinį poreikį“, – teigiama Kultūros ministerijos pranešime.
Pasak pranešimo, numatytų lėšų programai įgyvendinti neužtenka.
„Ministrui pasiūlius ir Telšių vyskupui Jonui Borutai sutikus, nuspręsta likus pusei metų iki jubiliejaus padaryti pertrauką Rietavo bažnyčioje, sustabdant vykstančius darbus ir bažnyčiai numatytas lėšas – 500 tūkst. litų – skirti būtiniausiems Telšių katedros tvarkybos darbams atlikti“, – teigia ministerija.
Vyriausybės nutarimu jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programą koordinuoja Kultūros ministerija. Ji šių metų biudžete jubiliejui numatė 1,6 mln. litų. Iš šių lėšų ketinama bent iš išorės sutvarkyti pagrindinius statinius – Telšių katedros fasadus ir šventorių, seminarijos išorę bei buvusios Varnių katedros kriptą, kurioje palaidoti žemaičių vyskupai.
Telšių Šv.Antano Paduviečio katedros šventoriaus ir fasadų tvarkybos darbai jau yra įpusėję. Jiems Kultūros paveldo departamentas šiais metais skyrė 1,5 mln. litų.
Po 1410 metų pergalės prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje Žemaitija liko pagrindinė Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo konflikto su ordinu priežastis. Vakaruose sklido kalbos, esą lietuvių ir lenkų pergalė „netikra“, nes mūšis laimėtas pasitelkus pagonis. Todėl 1413 metais Vytautas su Jogaila pradėjo krikštyti žemaičius.
1422 metais Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir nuo to laiko grėsmės Lietuvai nebekėlė.
