Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LDK bažnyčias daugiausiai statė ir dekoravo ne italai, o šveicarai

Pažaislio vienuolynas
Pažaislio vienuolynas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vienas Lietuvos diplomatų, ieškojęs, kas sieja Pietų Šveicariją ir Lietuvą, paneigė ilgai sklandžiusį mitą, kad Lietuvos bažnyčias ir rūmus statė bei dekoravo italų meistrai. Pustrečio šimto metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose daugiausia dirbo Pietų Šveicarijos, Lugano ežero pakrančių, menininkai.

Pietų Šveicarijos Tičino kantono paveldosaugininkai ir politikai Vilniuje aplankė bažnyčias, kurias statė ir dekoravo jų protėviai. Prieš 500 metų itališkai kalbantys šveicarų architektai, tapytojai, skulptoriai dirbo Vilniuje, Gardine, Kaune, Vitebske, iš viso 50-tyje LDK miestų.

„Mes buvome neturtinga šalis, o varganai gyvenantys žmonės visada ieško darbo kitose šalyse. Nuo XV amžiaus mūsų meistrai keliaudavo į Romą, ten statydavo bažnyčias. Vėliau juos į Lietuvą kvietė didieji kunigaikščiai. Norėjome labiau pažinti savo krašto istoriją, todėl išsirengėme į kelionę protėvių keliais“, – sako Tičino kantono vyriausybės prezidentas Manuele Bertoli.

XVI amžiuje Lugano ežero pakrantėje gyvenantys meistrai į Lietuvą keliaudavo gerokai ilgiau nei šiandien. Beveik 2 tūkst. kilometrų šveicarai, pasak istorikų, įveikdavo raiti. Atkeliavę į Lietuvą jie pastatė tokius šedevrus, kaip Pažaislio vienuolynas Kaune.

Aš suskaičiavau 40 meistrų nuo Lugano ežero pakrančių, kurie dirbo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

„Aš suskaičiavau 40 meistrų nuo Lugano ežero pakrančių, kurie dirbo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Daugiausia jų palikimo yra, aišku, Vilniuje – keliolika pastatų. Vienas žinomiausių būtų XVII a. pradžios Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje – toks ankstyvo baroko paminklas, labai gerai žinomas Lietuvos meno istorijoje“, – teigia istorikas Rustis Kamuntavičius.

Iš kartos į kartą šveicarų meistrai perduodavo žinias, kaip padaryti, kad lipdiniai ar freskos atlaikytų nepalankų Lietuvos klimatą. Pažaislyje sienos užpildytos anglimi, kad sugertų drėgmę, į stiuko lipdinius šv. Petro ir Povilo bažnyčioje įmaišyta specialių medžiagų.

Pradėjus domėtis šveicarų darbais paaiškėjo ir daug jų buities detalių. Pavyzdžiui, pirmieji meistrai XVI amžiuje uždirbdavo daugiau, nei į LDK atvykusieji po šimto metų. Už gautą atlygį namie, Lugano pakrantėje, jie statė vilas. Jos ir šiandien yra vienos prabangiausių. 

XVIII amžiuje šveicarai jau apsigyvendavo Lietuvoje, čia sukūrė šeimas, įsigijo dvarų, namų mieste. Įdomu, kad dalį atlyginimo jie pageidaudavo išmokėti vynu.

Tiriant šveicarų meistrų gyvenimą istorikams padėjo Lietuvos garbės konsulas Šveicarijoje Gintautas Bertašius.

„Tičiną su Lietuva sieja labai daug dalykų. Be architektų, kurie tris šimtmečius emigravo iš Tičino į Lietuvą dirbti, mes turime dar kitą istoriją – turime signatarus Jurgį Šaulį ir Kazimierą Šaulį, kurie gyveno ir pasimirė Lugane. Turime tapytojus Petrą Kalpoką, Joną Mackevičių, kurie gyveno taip pat Tičine“, – pasakoja G. Bertašius.

Konsulas pasiūlė šveicarams atvažiuoti ir patiems apžiūrėti protėvių statytas bažnyčias. G. Bertašiaus rūpesčiu fotografas Martynas Ambrazas parengė nuotraukų ekspoziciją, kurioje gretinama baroko architektūra Italijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. Ji eksponuojama Lietuvos prezidentūroje.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min