TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

LDK istorija: Karo meto monetos – tymfai

1663 m. Jono Kazimiero zlotas - tymfas
1663 m. Jono Kazimiero zlotas - tymfas
Šaltinis: LDKistorija.lt
0
A A

Didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero valdymo metais (1648–1668) pirmą kartą Abiejų Tautų Respublikos istorijoje buvo nukaldintos ne tik varinės monetos, bet ir naujo nominalo monetos – zlotai. Iki tol zlotas buvo tik skaičiuotinas vienetas, prilygęs 30 grašių.

Noras išgelbėti tėvynę viršija metalo kainą

XVII amžiaus vid. vyko karai su Švedija ir Maskva, todėl reikėjo pinigų atsiskaityti su samdyta kariuomene. Buvo sumanyta išleisti varines monetas – šilingus. Nors tai ir padėjo, tačiau valstybės iždui dar trūko pinigų. Šią problemą spręsti pasisiūlė monetų meistras iš Rostoko (Meklenburgas, Vokietija) Andrius Tymfas (Andreas Timpe).

Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza
Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza

Jis apie 1650 m. atvyko į Lenkiją ir tapo Poznanės bei Vschovos monetų kalyklų nuomotoju, o nuo 1657 m. – ir Opolės kalyklos. Nuo 1661 m. spalio jam atiteko ir pagrindinės Lenkijos monetų kalyklos Krokuvoje nuoma. Tad A.Tymfas Lenkijoje buvo įtakingas asmuo. Jis pasiūlė nukaldinti nevisavertes sidabro monetas – zlotus. Monetos turėjo būti 6,73 gramo masės ir 500 prabos. Pagal sidabro kiekį monetose jų reali vertė buvo tik 12 grašių.

Projektui pasipriešino varinių monetų išleidimo sumanytojas italas Titas Livijus Boratinis. Jis teigė, kad blogai yra leisti varines monetas, bet dar blogiau yra kaldinti priverstinio kurso sidabrines monetas. Pasak žinovo, tokios monetos pabrangintų gero sidabro ir auksinių monetų vertę bei apsunkintų prekybą su užsienio valstybėmis.

Tačiau Seimo komisija į tai neatsižvelgė. Andriui Tymfui leista kaldinti menkavertes sidabrines monetas. 

Su A.Tymfu kontraktas buvo pasirašytas 1663 m. kovo 4 dieną. Jis turėjo nukaldinti 6 mln. vnt. zlotų. Į iždą patekusios lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su samdyta kariuomene. LDK teritorijoje įkurti monetų kalyklos jam neleista, todėl 1663 m. A.Tymfas kartu su broliu Tomu išsinuomojo monetų kalyklą Lvove

Su A.Tymfu kontraktas buvo pasirašytas 1663 m. kovo 4 dieną. Jis turėjo nukaldinti 6 mln. vnt. zlotų. Į iždą patekusios lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su samdyta kariuomene. LDK teritorijoje įkurti monetų kalyklos jam neleista, todėl 1663 m. A.Tymfas kartu su broliu Tomu išsinuomojo monetų kalyklą Lvove ir nuo balandžio 3 d. iki rugsėjo 19 d. nukaldino pirmuosius 1,35 mln. vnt. zlotų.

Nuo spalio pradžios šių monetų kaldinimas buvo perkeltas į Bydgoščiaus ir Krokuvos monetų kalyklas. Monetų kaldinimas tęsėsi iki 1666 metų. Iš viso trijose kalyklose nukaldinta apie 7,5 mln. zlotų monetų.

Šių monetų averse buvo karaliaus monograma – ICR ir įrašyta legenda – DAT PRETIVM SERVATA SALVS POTIORQ METALLO EST (Noras išgelbėti Tėvynę viršija metalo kainą). Reverse – ATR herbas ir nominalas – ХХХ.

Pastarųjų monetų, kaip ir varinių, pasirodymas netrukus sukėlė didelį nepasitenkinimą. Monetų leidėjai buvo kaltinami sukčiavimu ir pinigų pasisavinimu.

Varšuvos seimas 1666 m. gruodį pareikalavo teisti T.L.Boratinį ir A.Tymfą. Pastarasis iždui dar buvo skolingas 4 mln. zlotų, tačiau A.Tymfas pabėgo į Vokietiją.

1676 m. priverstinio kurso tymfai oficialiai buvo nuvertinti ir prilyginti ortams (18 grašių). Tačiau reali jų vertė buvo mažesnė, todėl jie gavo „ortinio tymfo“ pavadinimą.

Tymfų sugrįžimas XVIII amžiuje

ATR valdant Augustui III (1733–1763) Leipcige (Saksonija) 1752–1756 m. buvo nukaldintos naujos tymfų monetos. Šios monetos buvo 6,7 gramo masės ir 437,5 sidabro prabos. Monetose buvo 2,95 gramo sidabro.

Naujųjų tymfų reverse po ATR herbiniu skydu buvo pavaizduota raidė T, rodanti šių monetų nominalą. Kartu buvo kaldinamos ir tos pačios masės, prabos ir apipavidalinimo ortų monetos. Skirtumas tarp monetų buvo tas, kad vietoje raidės T, monetose buvo skaičius 18 –ortas. Tymfus 1763 m. nukaldino ir Elbingo miesto monetų kalykla.

Greta šių monetų Rusijos caras Petras I Maskvoje 1707–1709 m. kaldino lenkiško tymfo pavyzdžio monetas. Šių monetų averse buvo Petro I portretas, o reverse – dvigalvis Rusijos erelis, bet nominalas nenurodytas.

Rusijos caras Petras I Maskvoje 1707–1709 m. kaldino lenkiško tymfo pavyzdžio monetas. Šių monetų averse buvo Petro I portretas, o reverse – dvigalvis Rusijos erelis, bet nominalas nenurodytas.

Tačiau šių monetų masė (6 gramai), praba (apie 500) ir skersmuo (28,5 mm) atitiko lenkiškus tymfus. Monetos buvo skirtos Rusijos caro kariuomenei, kuri Šiaurės karo metais buvo LDK teritorijoje. Oficialus monetų kursas buvo 12 kapeikų arba 18 grašių. Tačiau realusis – mažesnis.

1717 metais ATR tymfas buvo įvertintas 38 variniais grašiais, o rusiškas tymfas buvo vertas tik 30 grašių. Pažeminta monetų vertė neturėtų stebinti, nes monetos buvo skirtos ne Rusijos, o svetimos valstybės pinigų apyvartai.

Tokia monetų kaldinimo tradicija, vykstant karams, XVII–XVIII a. buvo dažna. Nors šios monetos buvo skirtos LDK apyvartai, tačiau šiandien žinoma vos viena tokia moneta, rasta Lietuvoje, ir vos trys, rastos Baltarusijos teritorijoje.

Rusiški tymfai tarp vietos gyventojų nebuvo populiarūs, o po karo jų apyvarta uždrausta. Monetų paplitimui trukdė ir tai, kad jų nukaldinta mažai. Nors tikslių duomenų apie monetų emisijos dydį neišliko, manoma, kad Maskvoje galėjo būti nukaldinta apie 1,5 mln. monetų.

LDKistorija.lt

VIDEO: LDK istorija
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min