Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LDK istorija: Policijos atsiradimas

Tarpukario Lietuvos policija
Tarpukario Lietuvos policija
Šaltinis: LDKistorija.lt
0
A A

Policiją pirmoji Europoje įsteigė Prancūzija XVII a. pabaigoje. Šis pavyzdys įkvėpė kitas Europos valstybes, kurios perėmė prancūzišką modelį ir diegė policines struktūras savo valstybinėje administracijoje. Saksonijoje tokios reformos prasidėjo XVIII a. antrajame dešimtmetyje, netrukus jos įgyvendintos Prūsijoje ir Austrijoje. XVIII a. Vidurio Europos valstybės jau buvo neįsivaizduojamos be policinio aparato, kuris kontroliavo ir prižiūrėjo kitas valstybines institucijas.

Prancūziško modelio policijos funkcijos

Apšvietos epocha reikalavo diegti naujoves: surašyti mokesčių mokėtojus, globoti gyventojus ir skatinti jų prieaugį. Policijos atsiradimą lėmė vykdomosios valdžios stiprinimo ir centralizacijos tendencijos, poreikis išlaikyti ir aprūpinti sparčiai augančias didžiųjų valstybių kariuomenes.

Prancūziško modelio policija rūpinosi viešąja tvarka ir saugumu, prižiūrėjo statybas, kelius, kontroliavo ilgio ir svorio matus, produktų kokybę ir jų kainas, teismų darbą, viešuosius renginius, steigė ir tikrino ligonines, prieglaudos namus, kalėjimus, naujas kapines ir gaisrines.

Policija turėjo ir teisminių galių. XVII–XVIII a. prancūziško modelio policijos samprata apima šiuolaikinės Vidaus reikalų ministerijos veiklos arealą ir net jį peržengia.

XVIII amžiuje policijos pareigūnas buvo kanceliarijos darbuotojas, o ne viešosios tvarkos saugotojas – uniformuotas jėgos struktūrų atstovas. Tik žemesnės grandies policijos pareigūnai (sargybiniai) nešiojo uniformas.

Šiandieninė policijos samprata yra angliško modelio, įsitvirtinusio XIX a., padarinys. XVIII amžiuje policijos pareigūnas buvo kanceliarijos darbuotojas, o ne viešosios tvarkos saugotojas – uniformuotas jėgos struktūrų atstovas. Tik žemesnės grandies policijos pareigūnai (sargybiniai) nešiojo uniformas.

Vykdomosios valdžios stiprinimui priešinosi magnatai

Abiejų Tautų Respublikoje šios reformos vėlavo. Valstybės reformos suaktyvėjo XVIII a. antrojoje pusėje, tada kūrėsi ir policinės institucijos valstybėje. Geros tvarkos komisija Varšuvoje – pirmoji policinė institucija ATR – iš bajorų sudaryta 1765 metais.

Lietuvoje tik 1776 m. tokia pati pirmoji bajoriška komisija buvo įkurta Gardine. Reformų šalininkai susidūrė su stipria magnatų opozicija, kuri policinių institucijų plėtrą prilygino jų galių suvaržymui bei asmeninių pajamų kontrolei.

Kuriamos vietos policinės institucijos buvo tiesiogiai pavaldžios Seimui. Taigi suduotas stiprus smūgis vykdomosios valdžios stiprinimo principui. Nuo 1775 m. ATR darbą pradėjo Nuolatinės tarybos Policijos departamentas, tačiau jis neįgijo valdžios vietinėms policinėms institucijoms – Geros tvarkos komisijoms, todėl jo veikla apsiribojo patarimų ir informacijos teikimu Nuolatinei tarybai bei seimui.

Padėtis keitėsi Ketverių metų seimo reformų metu. Stiprindami vykdomąją valdžią, reformų iniciatoriai skyrė daugiau dėmesio ir lėšų policijos aparatui. Siekdami efektyvesnio policinių struktūrų darbo, reformų šalininkai leido Policijos komisijai parengti savo struktūros projektą ir pateikti jį Seimui.

Policijos komisija pagal 1792 m. sausio 23 d. projektą turėjo vadovauti visoms vietos policinėms struktūroms, tačiau to įgyvendinti nespėta, nes pasipriešino opozicija Seime ir magnatai. Svarbiausias ir efektyviausias vietos vykdomosios valdžios padalinys, įsteigtas Ketverių metų seimo laikotarpiu, buvo Civilinė karinė komisija, kuri veikė 1790–1792 m. ir liko pavaldi tiesiogiai Įstatymų sargybai, bet ne ATR Policijos komisijai.

Realiai ATR Policijos komisijos veikla apėmė miestus, nuo kurių priežiūros ir kontrolės veiklą pradėdavo visos policinės struktūros Europoje.

Trumpa ATR Policijos komisijos veikla

ATR Policijos komisija dirbo metus, todėl policinio aparato neišplėtojo. Greitai pradėjo veiklą visos komisijos kanceliarijos, tačiau priežiūros mechanizmo grandies pareigūnai (intendantai ir sargybiniai), pavaldūs tiesiogiai Policijos komisijai, buvo paskirti tik 1792 m. gegužę, komisijai baigiant veiklą.

Ilgai truko atskiros policinės administracijos kūrimas – tik 1792 m. kovą įsteigtos policinės intendantūros (įstaigos, kurios tvarkė ūkio reikalus, tiekimą).

Ketverių metų Seimo laikotarpiu įsteigta ATR Policijos komisijos institucija buvo bendra visai ATR. 1791 metų gegužę – birželį LDK pasiuntinių raginimai kurti atskirą nuo Lenkijos LDK Policijos komisiją prieštaravo pagrindiniams Ketverių metų Seimo reformų iniciatorių siekiams centralizuoti ir unifikuoti valstybę, todėl pritarimo Seime nesulaukė.

Siekiant efektyvesnės komisijos veiklos, buvo įkurtos atskiros kanceliarijos ir atskiri administraciniai suskirstymai kiekvienai iš ATR provincijų: LDK, Mažosios Lenkijos ir Didžiosios Lenkijos.

Prasidėjus suirutei valstybėje ir įsisteigus Targovicos bei LDK generalinei konfederacijai, ATR Policijos komisija darbą baigė. Buvo naikinamos visos Ketverių metų seimo naujovės, neliko Policijos komisijos, Ketverių metų seimo laikotarpiu įsteigtų Civilinių karinių komisijų.

Metus trukęs konfederacijų valdymo laikotarpis parodė, kad centrinės ir vietos policijos institucijos yra būtinos. Tuo susirūpino Rusijos imperijos diplomatai, kuriems rūpėjo savos kariuomenės aprūpinimas ATR.

Net ir nepritarusi 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijai dalis bajorijos suprato, jog reformų imtasi pagrįstai. Tarp tą dieną priimtų įstatymų buvo ir Policijos komisijos įstatymas, pagal kurį 1793 m. buvo sudaryta atskira nuo Lenkijos LDK Policijos komisija

Atskira LDK Policijos komisija

1793 m. prasidėjęs Gardino Seimas teikė reformų šalininkams vilčių, kad Ketverių metų Seimo reformos iš dalies bus išsaugotos. 1793 metų lapkričio 23 d. viename paskutiniųjų posėdžių Gardino Seimas skubiai priėmė keletą įstatymų, kurie iš dalies reabilitavo Ketverių metų Seimo reformas.

Net ir nepritarusi 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijai dalis bajorijos suprato, jog reformų imtasi pagrįstai. Tarp tą dieną priimtų įstatymų buvo ir Policijos komisijos įstatymas, pagal kurį 1793 m. buvo sudaryta atskira nuo Lenkijos LDK Policijos komisija, pavaldi bendrai ATR Nuolatinei tarybai.

Šios ir kitų atskirų nuo Lenkijos institucijų įkūrimas reiškė LDK valstybingumo ir savarankiškumo stiprinimą bendroje federacinėje valstybėje. LDK Policijos komisija – Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pirmtakas. LDK Policijos komisijos būstinė buvo nustatyta sostinėje Vilniuje.

Policijos komisija įgijo daugiau galių, jos veikla plėtėsi (įskaitant bažnytines ir privačias erdves). Policijos komisijai tapo pavaldžios valstybinės vietos institucijos, su kuriomis neretai konfliktavo centrinė institucija Ketverių metų seimo laikotarpiu. Policijos komisija įgijo daugiau galių ir miestų savivaldoms.

Išaugo Policijos komisijos valdžia didžiųjų miestų savivaldoms, kurios pagal Gardino seimo nutarimus pradėtos vadinti policiniais magistratais.

Pagal naująjį įstatymą Civilinės karinės komisijos tapo tiesiogiai pavaldžiomis LDK Policijos komisijai. Teisę prižiūrėti visų vietos valstybinių įstaigų darbą įgijo intendantai ir jų pagalbininkai sargybiniai.

Išaugo Policijos komisijos valdžia didžiųjų miestų savivaldoms, kurios pagal Gardino seimo nutarimus pradėtos vadinti policiniais magistratais.

Skirtingai nei ATR Policijos komisija, 1793 m. įstatymu įkurta LDK Policijos komisija turėjo ne tik užtikrinti autorines teises, bet ir pasirūpinti cenzūra.

Prasidėjus 1794 m. sukilimui, Gardino Seimo įkurtos komisijos buvo išformuotos, bet naujoji sukilėlių administracija įkūrė LDK Policijos deputaciją.

LDKistorija.lt

VIDEO: LDK istorija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min