Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje besilankanti signataro M.Biržiškos anūkė siekia, kad senelis būtų perlaidotas gimtajame krašte

Venta Barauskaitė-Leon prie senelio paminklo
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Venta Barauskaitė-Leon prie senelio paminklo
Šaltinis: 15min
1
A A

Lietuvoje birželį lankosi garbinga viešnia – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon. Vienas jos vizito tikslų – įvykdyti senelio ir jo brolių testamentu išraikštą valią būti palaidotiems Lietuvoje, Vilniaus Rasų kapinėse.

Trečiadienį Venta Leon tarpininkavimo ir pagalbos kreipėsi į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurios vienas įkūrėjų buvo M.Biržiška. Taip pat Venta Leon apžiūrėjo didžiajame gimnazijos kieme esantį M.Biržiškai bei kitiems gimnazijos kūrėjams dr. Jonui Basanavičiui ir Povilui Gaidelioniui atminti.skirtą paminklą, gimnazijos Biržiškų vardo biblioteką.

Ventą Leon su Vytauto Didžiojo gimnazija sieja ypatingas ryšys – jos senelis įkūrė gimnaziją ir kurį laiką jai vadovavo, čia dirbo jos senelė Bronislava ir senelio broliai, mokėsi mama ir sesuo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Venta Barauskaitė Vytauto Didžiojo gimnazijos bibliotekoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Venta Barauskaitė Vytauto Didžiojo gimnazijos bibliotekoje

1915 m. darbą pradėjusi Vytauto Didžiojo gimnazija buvo pirmoji gimnazija lietuvių kalba Vilniuje.

Mykolas Biržiška (1882-1962) buvo teisininkas, pedagogas, literatūros istorikas. 1915 m. jis buvo pirmosios Lietuvoje lietuvių gimnazijos, kurioje dėstyta lietuvių kalba, vienas įkūrėjų ir pirmasis direktorius. Jam vadovaujant gimnazijai buvo įkurtas Skautų būrys, nuo kurio prasidėjo Lietuvos skautijos istorija. Jo didelių pastangų dėka gimnazijai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Buvo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataras.

1919–1920 m. M.Biržiška gyveno Vilniuje, aktyviai propagavo lietuvybę. 1920 m. buvo vienas pasirašiusių Suvalkų sutartį. 1921 m. rugpjūčio pabaigoje buvo suimtas, tardytas, kartu su broliu grėsė sušaudymas už lietuvybės skleidimą. Tik įsikišus Tautų Sąjungai, M.Biržiška išvengė mirties bausmės ir Lietuvai bei Lenkijai apsikeitus kaliniais apsigyveno Kaune.

Nuo 1922 m. pradėjo dirbti ir dėstyti VDU, buvo universiteto dekanas, rektorius, profesorius, 1922–1930 m. buvo „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius. 1944 m. birželio mėn., nors ir labai nenorėdamas, su žmona ir vaikais pasitraukė į Vokietiją, ten dirbo Pabaltijo universitete. 1962 m. rugpjūtį mirė savo namuose Los Andžele, JAV.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min