Tai, kad Europa vis dar stokoja bendro istorijos suvokimo, pasak ministro, liudija ir pastarųjų dienų įvykiai.
„Daugelis jūsų girdėjote šviežią istoriją apie Europos Komisijos būstinėje Briuselyje pakabintą plakatą su šūkiu: „Mes visi galime turėti tą pačią žvaigždę“. Tame plakate žibėjo visų religijų bei ideologijų simboliai. O tarp jų – ir kūjis su pjautuvu. Mūsų, lietuvių protestu, plakatas buvo nukabintas, bet jau pats jo atsiradimas šį tą parodo. Parodo tai, kad Europos tautos dar neturi vieningos, atsakingos istorinės atminties. Ypač tada, kai prabylame apie sovietinį terorą ir jo padarinius Rytų Europai“, – teigė A. Ažubalis.
Pasak ministro, būtent K. Grigaliūno darbuose gausu istorinės tiesos liudijimų ir vertingų istorinių pamokų.
„Tai, ką mes matome, nėra tik kūryba. Tai yra kūrybingai ir įtaigiai pateikta istorinė tiesa. Tai yra tikros ir neišgalvotos daugelio mūsų šeimų netektys, antisovietinio pasipriešinimo tragedijos, trėmimai ir skausmas. Nėra blogai, kad šį skausmą atsimename. Juk atmintis ugdo pagarbą savo tėvams, savo protėviams, savo valstybei“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Anot jo, pagarbos sau ir savo valstybei šiandien daug kam vis dar reikia mokytis, o menas kartais gali padaryti tai, „ko nepadarys jokie politikai, rezoliucijosar vadovėliai“.
Renginyje pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato K. Grigaliūno trilogija „Mirties dienoraščiai“, „Mes iš pirmo vežimo“, ir „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“ ir vaizdinė instaliacija „Apie Meilę“. Menininko darbuose šiuolaikiška meno kalba pasakojama apie sovietinių represijų aukas, skaudžias lietuvių tautos ir jos žmonių patirtis.
