TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Lobių istorijos: tikros ir pramanytos

Laisvūnas Kavaliauskas pasakojo, jog ir Lietuva gali pasigirti įdomiais lobiais.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Laisvūnas Kavaliauskas pasakojo, jog ir Lietuva gali pasigirti įdomiais lobiais.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lobių istorijos asocijuojasi su didžiais žygiais, įspūdingomis kelionėmis ir drąsiais užkariavimais. Tačiau legendos lieka legendomis – dauguma lobių rasta žymiai paprasčiau, o kartais net visiškai to nesitikint.

Kaip pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, Lietuvoje lobiai yra tikra egzotika. Lobių čia randama visai nedaug ir ne tokių vertingų, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, tačiau ne mažiau įdomių.

Vienoje saloje – šimtai lobių

„Skandinavai turėjo vikingų laikotarpį. Vikingai buvo apkeliavę nemažai ir atsivežę įvairių vertybių iš pačių įvairiausių šalių. Vien Gotlando saloje rasta keli šimtai lobių, kuriuose aukso ir sidabro dirbinių buvo iki keliolikos kilogramų. Mūsų protėviai buvo žymiai kuklesni. Galima juokaujant rasti tiesioginių sąsajų su skandinavų lobiais – mūsų kuršiai juos vis puldavo, todėl vikingai ir kasdavo turtą po žeme“, - teigė paveldosaugininkas.

Daugiausiai lobiai po žeme užkasinėti karų, suiručių laikotarpiu, kai turtus sukaupę žmonės juos norėdavo paslėpti.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Piktupėnų bažnyčios archyvo radiniai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Piktupėnų bažnyčios archyvo radiniai

Lietuva įspūdingais lobiais – skryniomis, prikimštomis aukso papuošalų, - pasigirti negali. Kuom gyveno mūsų proteviai parodo kapavietės. Per laidojimo apeigas į kapavietes krautas ne tik visas turtas, bet ir darbo įrankiai – tikėta, kad pomirtiniame gyvenime to prireiks.

Specifiškesnių radinių yra pavykę rasti Vakarų Lietuvoje. XIX a. Ties Juodkrante aptiktas unikalus radinys, jau gavęs Juodkrantės gintaro lobio vardą. Lobį sudarė gintarinės žmonių ir gyvulių skulptūrėlės, įvairūs papuošalai. Manyta, kad lobį tiesiog sunešė Kuršių marios ir jį  ilgainiui užklojo smėlis.

Sidabrą lydė į blizges

Didžioji dalis kolekcijos pateko į Karaliaučiaus universitetą. Tačiau išsaugoti to, ką gamta saugojo tūkstančius metų, žmonėms nepavyko: per Antrajį pasaulinį karą ši kolekcija pražuvo. Liko tik fotografijos, aprašymai.

„Būtina prisiminti ir Gintaro kelią bei mainus, vykusius su Romos imperijos gyventojais. Iš ten mus pasiekdavo įvairiausios monetos, kiti dirbiniai. Vakarų Lietuvoje daugiausiai randama vario monetų“, - teigė L.Kavaliauskas.

Vienas didžiausių praėjusio amžiaus atradimų – vadinamasis Vilniaus lobis, aptiktas Katedroje. Apie šį faktą prabilta tik atgavus nepriklausomybę, mat bijota, jog visas lobynas gali būti išgabentas iš Lietuvos.

1957 m. aptiktas unikalus Stakliškių lobis: sidabrinių papuošalų kolekcija. Manyta, kad jie priklausė Lietuvos didikams, o šie lobį paslėpė XV a. Įdomiausia, kad lobį suradęs žmogus niekam apie tai nesipasakojo, o dalį radinio tiesiog išlydė blizgėms. Tačiau visus kitus radinius pavyko išsaugoti.

Pernai Pagėgių rajono Piktupėnų kaimo gyventojams savo namo rūsyje pavyko rasti bažnytines vertybes – knygas, kryžių. Teigta, kad 1944 m., kai žmonės traukėsi nuo Raudonosios armijos puolimo, viename name buvo paslėpti bažnyčios, statytos 1574-aisiais, dokumentai.  Lobį aptikę namo gyventojai viską atidavė. Dėžėse rasta ne tik popierių bet ir altoriaus kryžius. Gaila, tačiau sudrėkę užrašai jau buvo sukibę į vientisą masę lyg monolitas ir Prano Gudyno restauravimo centre jo nepavyko iššifruoti.

Lobiai – masalas „juodiesiems archeologams“

Kaip pasakojo L.Kavaliūnas, Lietuvoje sklando daugiau legendų apie lobius, nei realiai tų lobių gali būti. Paveldosaugininkai turi karčios patirties su juodaisiais archeologais.

15min.lt nuotr./Baltijos jūroje - nemažai nuskendusių laivų.
15min.lt nuotr./Baltijos jūroje - nemažai nuskendusių laivų.

Vis dar neišsiaiškinta, kas tokie prieš kelerius metus iškasinėjo Skuodo rajono Paluobės piliakalnį. Juodieji archeologai susiviliojo vietinių gyventojų pasakojama legenda, jog piliakalnyje galėjo būti palaidotas vikingų valdovas. Esą per mūšį su vietos gyventojais buvo nukautas vikingus vedęs valdovas. Palaidotas jis buvo netoliese kartu su, kaip pasakoja legenda, trimis maišais aukso pinigų, auksiniu skydu. Šią legendą vis prisimena senieji Skuodo rajono gyventojai.

Jais tikriausiai ir patikėjo „juodieji archeologai“. Šie iškasinėjo piliakalnį, vienoje pusėje netgi eskavatoriumi iškase kelių dešimčių kvadratinių metrų duobę, tikėdamiesi rasti lobį.

L.Kavaliauskas svarsto, kad greičiausiai juos galėjo suklaidinti susidaręs natūralios rūdos sluoksnis. Esą metalo detektoriai šioje vietoje dėl to ir pypčiojo. „Deja, vikingų kapaviečių Lietuvoje neturime“,- pridūrė paveldosaugininkas. Artimiausias vikingo kapas aptiktas Latvijoje.

Jūroje – didysis lobynas

Anot L.Kavaliausko, didžiausias klodas lobių Vakarų Lietuvoje slypi po vandeniu. Deja, bet Lietuva tik neseniai pradėjo skirti daugiau dėmesio povandeninio paveldo tyrinėjimams.

Lenkai tyrinėjimams Baltijos jūroje yra paskyrę žymiai daugiau dėmesio, jų radinius galima pamatyti Gdansko muziejuje.

Baltijos jūroje prie Lietuvos rasta senųjų upinių laivų, burlaivių, netgi lėktuvų, garlaivių. Čia nuskendęs ir I pasaulinio karo vokiečių admirolinis lėktuvnešis „Vilhelmas Frydrichas“.

Skaičiuojama, kad per II pasaulinį karą prie Lietuvos krantų galėjo būti numušti 23 lėktuvai.
Deja, bet ir prie povandeninio paveldo nagus jau spėjo prikišti „juodieji archeologai“, susigundę karine amunicija.

Lobiu, anot paveldosaugininko, būtų galima vadinti ir netoli Kuršių nerijos aptiktus medžių kamienus, menančius istorinį mišką, augusį prieš 6-10 tūkst. metų.

„Tyrimai po vandeniu yra labai brangūs. Deja, bet Lietuva tik dabar pradeda tyrinėjimus“, - teigė L.Kavaliauskas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min