„Ir net labai (apgailestauju). Aš tebesilaikau nuomonės, kad Sovietų Sąjungą buvo galima išsaugoti, ją decentralizuoti ir demokratizuoti. Mes buvome arti galimybės sukurti naują pagrindą. Sutartis turėjo būti pasirašyta rugpjūčio 20 dieną. Tai suaktyvino jos daugybė priešininkų“, – sakė M.Gorbačiovas interviu Austrijos laikraščiui „Pressa“, kurio tekstas paskelbtas „Gorbačiovo fondo“ tinklalapyje.
M.Gorbačiovas nesutinka su tuo, kad daug veiksnių pranašavo Sovietų Sąjungos pabaigą, ir ne paskutinėje vietoje buvo visa virtinė ekonominių dalykų.
„Svarbiausia priežastis buvo kita. Visiškai išnaudojo savo galimybes Stalino sukurtas ir Chruščiovo bei Brežnevo kiek vėliau pakoreguotas modelis – komandinė administracinė sistema, kurios pagrindą sudarė partijos diktatas, kontrolė ir monopolija. Paklausykite: tam, kad būtų galima pastatyti Stavropolyje, miesto centre, viešą tualetą, reikėjo važiuoti į Maskvą ir gauti leidimą. Būtent šis modelis bankrutavo, bet ne Sovietų Sąjunga kaip tokia“, – pareiškė M.Gorbačiovas.
Aš tebesilaikau nuomonės, kad Sovietų Sąjungą buvo galima išsaugoti, ją decentralizuoti ir demokratizuotiKomentuodamas kai kurių žiniasklaidos priemonių kaltinimus, jog jis neįvertino, kaip giliai Sovietų Sąjungoje ir kitose socialistinės sistemos valstybėse buvo įsišaknijęs antikomunizmas ir buvo supuvęs centrinis aparatas, buvęs SSRS lyderis sakė, kad „tai neatsakingi plepalai – jie elgiasi tarsi viską žino, tik Gorbačiovas ir jo komanda nieko nesupranta“.
M.Gorbačiovas taip pat pažymėjo, jog neketina visą (kaltę) suversti Vakarams už SSRS subyrėjimą, pridurdamas: „Bet kai iširo Sovietų Sąjunga, jie trynė rankas“.
„Mūsų 1990 metų antikrizinei ekonomikos programai reikėjo paramos. O kas įvyko? Tuo metu, kai prezidentas George`as Bushas sakė ukrainiečiams ir pabaltijiečiams, kad jie neturi trukdyti pertvarkai, viceprezidentas Cheney ir Robertas Gatesas lenkė remti ne mane, o Jelciną, nusiteikusį sugriauti sąjunginę valstybę“, – sakė M.Gorbačiovas, turėdamas omenyje tuometį gynybos sekretorių Dicką Cheney ir aukštas ČŽV ir saugumo pareigas ėjusį kitą tuometės administracijos pareigūną.
Buvęs sovietinis lyderis nesutinka su nuomone, kad Vakaruose jis sutinkamas su pagarba, o namie – skeptiškai ir smerkiant.
„Taip nėra. Taip, yra žmonių, kurie nepriėmė ir šiandien nepriims nei pertvarkos, nei Gorbačiovo. Tai jų teisė. O aš jaučiu, kad tėvynėje esu remiamas“, – pažymėjo buvęs prezidentas.
Atsakydamas į klausimą, kokią vietą užims istorijoje Vladimiras Putinas, M.Gorbačiovas sakė: „Per savo pirmąjį prezidento laikotarpį Putinas sustabdė šalies byrėjimą, ir tai jam užskaitoma. Jo vieta istorijoje tvirtai nulemta.“
Kalbėdamas apie Rusijos plėtotę jis pareiškė nuomonę, jog artimiausi penkeri šešeri metai bus lemiami, pažymėdamas, kad „yra dvi priešingos kryptys: viena – už plačią modernizaciją visose srityse, kita – bijo permainų ir rūpinasi pirmiausia tuo, kaip išlaikyti valdžią“.
Komentuodamas žinomų Rusijoje žmonių nuomonę, kad sąstingis prives prie nacionalinės katastrofos, jeigu Dmitrijus Medvedevas neis į prezidento rinkimus, M.Gorbačiovas atsakė: „Katastrofos nebus“.
„Bet svarbu, kokia kryptis nugalės. Jeigu Medvedevas vadovaus reformuotojų stovyklai, jam reikia labai didelės paramos. Galimybių jis turi“, – mano M.Gorbačiovas.
Kai dėl galimybės modernizuoti Rusiją „vadovaujant Putinui“, tai M.Gorbačiovas sakė, kad „kol kas jis, matyt, neapsisprendė“.
„Mano manymu, jis neseniai sakė, kad mums nereikia modernizacijos. Bet štai dabar jis ryžtingai pareiškė, kad ji būtina“, – pridūrė M.Gorbačiovas.
