Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Numatoma suskaitmeninti mažiausiai 2 tūkst. senų bažnytinių knygų

Koncertai vyks įvairiose miesto bažnyčiose, o pagrindiniai (atidarymo ir uždarymo) skambės Vytauto bažnyčioje.
Koncertai vyks įvairiose miesto bažnyčiose, o pagrindiniai (atidarymo ir uždarymo) skambės Vytauto bažnyčioje.
Šaltinis: BNS
0
A A

Rengiantis skaitmeninti Lietuvos katalikų bažnyčios parapijose saugomas senas metrikų knygas su įrašais apie krikštus, santuokas ir mirtis, taip pat parapijiečių sąrašus ir vadinamuosius užsakus prieš santuoką, bažnyčiose jau priskaičiuota daugiau kaip 2 tūkst. tokių bylų.

Skaitmeninti ir vėliau viešinti planuojama tik senesnius nei šimto metų įrašus, taip siekiant nepažeisti duomenų apsaugos.

Iš vyskupijų gauti duomenys rodo, kad vietomis tokių knygų visai neišlikę, bet kai kuriose parapijose yra net XVII amžių siekiančių metrikų.

Skaitmeninimo projektą planuojančios Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Čenytė BNS pasakojo, kad dar laukiama duomenų iš Šiaulių vyskupijos. Kitose vyskupijose suskaičiuota apie 2 tūkst. bylų.

Turtingiausia Panevėžio vyskupija – bažnyčiose išsaugotos 954 bylos.

„Turtingiausia Panevėžio vyskupija – bažnyčiose išsaugotos 954 bylos. Kol kas mažiausiai yra Telšių vyskupijoje, nors ji didžiausia. Tikėjomės, kad Telšių vyskupijos knygų bus daugiau, kadangi jie didžiausi, ten daug senų bažnyčių, bet taip istoriškai susiklostė: Telšių vyskupijai priklauso Klaipėda ir Mažoji Lietuva, kur buvo vokiečių kraštas, tame krašte buvo civilinė metrikacija, per karus ištisuose dekanatuose nieko nelikę. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto bažnyčiose nė vienos metrikų knygos nėra“, – aiškino D.Čenytė.

Metrikų skaitmeninimo projektui tikimasi gauti Europos Sąjungos paramą, o į elektroninę erdvę perkelti duomenys turėtų būti prieinami viešai internete. Tikimasi, kad senieji bažnyčių knygų įrašai bus aktualūs besidomintiems savo giminės istorija žmonėms.

„Iki 1940 metų jokios valstybinės registracijos nebuvo ir bažnytinės metrikinės knygos yra vienintelis šaltinis, pagal kurį galima nustatyti gimimo, mirties, santuokos faktus, tai iš tikrųjų yra labai reikšmingas šaltinis išduodant ir oficialius dokumentus“, – prieš pusmetį pristatydamas planuojamą projektą sakė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.

Knygas planuojama skenuoti pačiose parapijoje ar dekanatuose, kur ketina lankytis mobilios grupės.

„Laukiame, kada bus patvirtinta, kad šitas projektas yra atrinktas finansavimui, tada bus skelbiami konkursai įvairiems darbams: programavimo, skanavimo ir kitiems. Kai bus sukurta kompiuterinė duomenų bazė skenuotiems dokumentams, tada bus dėliojamas tvarkaraštis, kur kada bus skaitmeninamos tos knygos, bus tariamasi su vyskupijomis, dekanatais, kad būtų leista nuvykti ir įsikurti mobilioms grupėms“, – pasakojo D.Čenytė.

Iniciatyvų skaitmeninti senąsias bažnyčių knygas buvo ir anksčiau.

„Kai kurios metrikos jau suskaitmenintos, tuo užsiima, pavyzdžiui, Pasvalio muziejus, taip pat Vilkaviškio vyskupijos bažnyčioje esančias knyga yra suskaitmeninęs Genealogijos institutas (...). Jeigu jie sutiks mums duoti savo darbą, antrą kartą tikrai neskaitmeninsime“, – sakė Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos specialistė.

Bažnyčia įrašus ir šiandien daugiausia daro popierinėse knygose. Tuo metu civilinėje metrikacijoje įrašai nuo 2008 metų daromi tik elektroninėse laikmenose.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min