Susidarė įspūdis, kad, atsivėrus mero kabineto durims ir ant slenksčio pasirodžius Rusijos atstovui, be skrupulų išsakančiam, ką galvoja apie Lietuvos nepriklausomybę, mūsiškiai tik lengviau atsikvėptų. Ir papasakoję apie koalicinės valdžios prasmę nuolankiai paklaustų, ką daryti su užrašu ant sovietų žygį įamžinusio paminklo.
Biržų valdžia niekaip negali išsiaiškinti, ar neteisingas užrašas yra kultūros vertybė, kurią būtina saugoti.
Biržų valdžia niekaip negali išsiaiškinti, ar neteisingas užrašas yra kultūros vertybė, kurią būtina saugoti.
Užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios…
„Norime informuoti apie situaciją“, – praėjusią savaitę vykusiame Biržų rajono tarybos kolegijos posėdyje pranešė savivaldybės merė Irutė Varzienė. Šie žodžiai buvo ištarti prieš užrašų ant paminklo Sovietų sąjungos karių laidojimo vietoje aptarimą.
Paaiškėjo, kad rajoną valdantiems dešiniųjų pažiūrų politikams iki šiol trūksta ryžto apsispręsti, ar jie savo krašte yra šeimininkai, pasiryžę ginti tikrąsias vertybes. Tai yra ar gali nuimti nuo sovietinio paminklo, esančio Biržų miesto centre, ir muziejui atiduoti klaidinantį užrašą: „Kritusiems kariams, Biržų išvaduotojams“.
Biržiečiai nesiryžta atlikti darbo, kuriam iš esmės niekas iš šalies institucijų neprieštaravo. Delsdami ir nuo savo baimių norėdami apsidrausti Biržų valdininkai rašinėja įvairius raštus, į juos gauna formalius paveldosaugos institucijų atsakymus.
Pastaruosius klerkai perskaito kaip draudimą veikti ir tuo stengiasi įtikinti rajono merę I.Varzienę. Ši vėl šokinėja apie opoziciją, koaliciją ir klausinėja jų nuomonės apie paminklą ir jo vertybines savybes. Toks Biržų rajono valdžios „tupinėjimas“ apie sovietinį paminklą panašus į pasaką be galo, kai senas vilkas užkliuvo už varčios ir pasaką pradėjo vėl iš pradžios.
Apie Biržų valdžios ketinimą panaikinti klaidinantį užrašą ant Biržuose, karių kapinėse, esančio paminklo reverso (galinės pusės), diskutuota kolegijoje 2013 metų spalio mėnesį. Tada išsakyta įvairių nuomonių.
Posėdžio protokole užrašyta, kad, paveldosaugininkų nuomone, „istoriniai faktai saugotini. Tai požiūrio ir sąmonės subrendimo lygmens klausimas“.
„I.Varzienė paklausė, ar istorinę tiesą būtina saugoti viešoje (ne muziejuje) vietoje., t. y. ar gerai, kad tokie užrašai liks tarybinių karių kapinėse, galbūt geriau paminklo užrašus saugoti muziejuje. D. Černienė (savivaldybės paminklosaugininkė – red.) pasakė, kad geriau, kad liktų visa paminklo traktuotė“, – rašoma savivaldybėje saugomame protokole.
Kolegijos narys Viktoras Rinkevičius tuomet pasisakė už tai, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokie yra tarptautiniai susitarimai dėl tarybinių karių kapinių, nes kartais „maža kibirkštėlė gali sukelti didelę ugnį“.
Kolegijos narys Tomas Četvergas pasisakė už tai, kad reikia palikti taip, kaip yra dabar, nes pyktis su Rusija neverta. Taip pat pasakė, kad, jeigu mus tokie užrašai žeidžia, juos reikia apeiti.
„Kolegijos narys Tomas Četvergas pasisakė už tai, kad reikia palikti taip, kaip yra dabar, nes pyktis su Rusija neverta. Taip pat pasakė, kad, jeigu mus tokie užrašai žeidžia, juos reikia apeiti.
Kolegijos narys Stasys Valiukas pasakė, kad istorijos perrašyti negalima, todėl tarybinių kapinių paminklo užrašus su šalia paminklo esančioje lentoje pateiktu paaiškinimu reikėtų palikti edukacijai.
Kolegijos narys Arūnas Anskinas pasakė, kad, jeigu galima pakeisti paminklo užrašus, reikia tai padaryti.
Tarybos narė Danutė Martinkėnienė pasakė, kad nesvarbu, ar pakeisime, ar ne tarybinių karių kapinių paminko užrašus, istorija liks ta pati“, – tokios biržiečių politikų mintys užfiksuotos praėjusių metų posėdžio protokole.
Posėdžio nutarimas, priimtas, anot protokolo, bendru sutarimu, buvo toks: „Savivaldybės merė Irutė Varzienė bei savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė pasisakė už tai, kad priekinėje paminklo pusėje esantis užrašas „Žuvusiems tarybiniams kariams – amžinas atminimas“ būtų pakeistas, Sovietų Sąjungos žemėlapis nušlifuotas bei nuimta paminklo galinėje pusėje esanti plokštė su užrašu „Kritusiems kariams, Biržų išvaduotojams“ ir ją atiduoti saugoti Biržų krašto muziejui „Sėla“. S.Eitavičienė pabrėžė, kad tai būtina padaryti dėl gyvenančių tremtinių ir tų, kurie nukentėjo karo metu.“
Merė Irutė Varzienė irmero pavaduotoja Stasė Eitavičienė pasisakė už tai, kad priekinėje paminklo pusėje esantis užrašas „Žuvusiems tarybiniams kariams – amžinas atminimas“ būtų pakeistas, Sovietų Sąjungos žemėlapis nušlifuotas bei nuimta paminklo galinėje pusėje esanti plokštė su užrašu „Kritusiems kariams, Biržų išvaduotojams“
Opozicija netrukdo, trūksta pozicijos
Netrukus po minėto 2013 – ųjų posėdžio šalies žiniasklaida išspausdina publikaciją. Rašyta, kad iniciatyvą naikinti arba keisti minėtus užrašus prisipažino pareiškusi Biržų rajono tarybos narė Ramunė Čigienė. Ji teigė, kad tai padaryti reikalavusi dar prieš keliolika metų, kai Biržus valdė kairieji politikai, tačiau šie į tokį reikalavimą nekreipė dėmesio.
„Dabar, kai Biržų valdžioje susibūrė dešiniosios jėgos, tikiu, kad bus atkurtas istorinis teisingumas ir okupantų išvaduotojais nebevadinsime“, – kalbėjo R.Čigienė.
„Politikės reikalavimą gavusi Biržų rajono merė Irutė Varzienė išklausė, ką šiuo klausimu mano jos kolegos politikai, ir pasiteiravo, kokios pozicijos dėl įrašų keitimo ar jų naikinimo laikosi paveldo specialistai. Anot merės, opozicijoje dirbantys tarybos nariai buvo veikiau abejingi nei priešiški tokiems veiksmams, o paveldosaugininkai savos pozicijos dar nepateikė“, – rašė šalies dienraštis praėjusių metų spalį.
Tame pačiame straipsnyje kalbinta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė sakė, jog ir paminklų sovietų kariams, ir užrašų, kuriuose jie vadinami išvaduotojais, Lietuvoje dar labai daug.
„Mūsų komisija tokius užrašus jau daugiau nei prieš dešimtmetį siūlė keisti. Buvo rekomenduojama rašyti, kad palaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvę kariai, nevadinti jų išvaduotojais“, – prisiminė ji.
G.Drėmaitės teigimu, dalis savivaldybių įsiklausė į šį siūlymą, bet nemažai jų paliko senus užrašus. „O biržiečiams siūlyčiau ilgiau nebesitaikstyti, nebekentėti, o parodyti pilietiškumą ir pakeisti netinkamus užrašus ant paminklo“, – ragino ji.
Biržiečiai kone metus trepinėjo, o dabar vėl grįžo prie paminklo, kuriame okupantų armija vadinama išvaduotojais.
Prašo patarimų, leidimų, o vertybių nežino
Biržuose esantys karių kapai rekonstruoti Rusijos ambasados Vilniuje sprendimu. Toks sprendimas buvo priimtas 2007 metais. Rusų pasamdyta kapinių tvarkymo bendrovė „Amžinoji atmintis“ darbus suaktyvino po to, kai Estijos ir Vengrijos sostinėse imta ieškoti būdų, kaip iš miesto centrų iškelti okupantus šlovinančius paminklus.
„Lietuvoje nebeliks nė vieno apleisto sovietų kario paminklo ir kapo. Jiems rekonstruoti ketinama išleisti daugiau nei 3 mln. dolerių“, – rašė šalies spauda. Straipsniuose minėti ir Biržai bei mieste esantis memorialas sovietų kariams.
Lietuvos sąjūdis jį ragino nugriauti, tačiau Biržuose kapinės ir paminklas buvo rekonstruoti. Rekonstrukcijos projekto Biržų savivaldybės specialistai sako akyse neregėję. Pasak paminklosaugininkės Danutės Černienės, tuometinis meras socialdemokratas Regimantas Ramonas viską tvarkęs asmeniškai.
Drąsiai veikęs socialdemokratas be jokių vietos politikų apklausų padėjo Rusijos ambasadai įgyvendinti planus. Dabartinė rajono vadovė konservatorė I.Varzienė su pirmtakų palikimu elgiasi atsargiai.
Drąsiai veikęs socialdemokratas be jokių vietos politikų apklausų padėjo Rusijos ambasadai įgyvendinti planus. Dabartinė rajono vadovė konservatorė I.Varzienė su pirmtakų palikimu elgiasi atsargiai. Todėl procesas, anot mero pavaduotojos S.Eitavičienės, grasina tęstis iki begalybės.
Nors Biržų rajono savivaldybė dar praėjusių metų gruodį turėjo raštus iš Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, kad šios neprieštarauja paminklo tvarkymo darbams, jie nevyksta.
Praėjusią savaitę vykusiame kolegijos posėdyje paaiškėjo, kad dar reikia projekto. Jam padaryti trūksta sąlygų, išduotų Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio.
Šio padalinio vyriausioji specialistė Birutė Beresnevičienė rašo, kad nėra patikslintos Sovietų Sąjungos karių laidojimo vietos (kapinių) vertingosios savybės. Be jų negalima išduoti sąlygų projektavimui.
Kas geriau – informacinė lentelė ar krūmai?
Kaip išeitis biržiečiams siūloma prie paminklo įrengti informacinę lentelę su atitinkamu užrašu, o vėliau spręsti kapinių iškeldinimo iš miesto klausimą. Tai parašyta KPD Panevėžio teritorinio padalinio šių metų liepos 17 dienos atsakyme. Už lentelę, paaiškinančią, kas yra istorinė tiesa, pasisako ir savivaldybės paminklosaugininkė D.Černienė, mananti, kad užrašas ant paminklo yra saugotina vertybė – sovietų okupacijos liudijimas.
„Tai gal atgal atitempkime visus leninus ir sustatykime kaip vertybes“, – akivaizdžia nesąmone, anot jos, piktinosi mero pavaduotoja S.Eitavičienė.
„Tai gal atgal atitempkime visus leninus ir sustatykime kaip vertybes“, – akivaizdžia nesąmone, anot jos, piktinosi mero pavaduotoja S.Eitavičienė.
Kolegijos posėdyje bandyta spręsti klausimą, kodėl savivaldybės paminklosaugininkė D. Černienė iki šiol neatliko būtinų darbų dėl kapinių vertingųjų savybių, jei tokios yra, nustatymo. Mero pavaduotojos pastangos šiuo klausimu buvo bevaisės – atsakingų ir kaltų savivaldybėje neatsirado.
Merė I. Varzienė kartojo, kad „visi labai nori užrašą pakeisti“.
Ūkininkas – ugniagesys gelbėtojas Tomas Četvergas laikėsi pozicijos, kad jo asmeniškai užrašas nežeidžia. Jo pasiūlymas buvo ūkiškas – užsodinti paminklo papėdę krūmais, kurie dengtų istorinės tiesos neatitinkantį užrašą.
„Mums svarbu, kad tos lentelės nebūtų, o krūmais šito nepaslėpsi’, – paprieštaravo merė ir pasiūlė sprendimą – ieškoti kelių (galimybių – red.) užrašams ant paminklo pakeisti.
Danutė Martinkėnienė pasiūlė lentą nuimti ir perduoti saugoti muziejui.
Nuimti lentą su klaidinančiu užrašu nenuspręsta. Merė posėdyje kalbėjo apie galimas baudas. Vėliau iš jos kabineto sklido šauksmas apie galinčias atvažiuoti televizijas. Nuėmus užrašą kapinėse, anot merės, televizijų gali būti dar daugiau, negu dėl direktoriaus V.Džėjos įsakymu sudarytos komisijos temperatūrai valdininkų kabinetuose matuoti.
Kultūros ir paveldosaugos sritį kuruojančiai vicemerei S. Eitavičienei po posėdžio „Šiaurės rytai“ pateikė klausimą. Teirautasi, kodėl ji nesiima priemonių ne sykį kritikuotam paveldosaugininkės darbui įvertinti.
„Specialistė dirba savivaldybės administracijos padalinyje. Administracijos direktorius Vytautas Džėja situaciją žino“, – atsakė mero pavaduotoja S.Eitavičienė.
