Viena su kita kariavusių, tačiau dabar sąjungininkėmis tapusių šalių lyderiai susirinko į ceremoniją, kuri įvyks 1916 metų Verdeno mūšio vietoje. Čia per ilgiau nei vienuolika mėnesių užsitęsusias pozicines kautynes žuvo apie 300 000 karių.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, sakydamas kalbą prie Duamono kaime esančio memorialo, kur yra palaidoti tūkstančiai prie Verdeno kritusių karių, ragino „pagerbti visų be išimties mirusiųjų atminimą".
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad daugelis šimtų Prancūzijos kareivių, kuriems per karą buvo įvykdyta mirties bausmė dėl dezertyravimo ar maišto, „neužsitraukė gėdos ir nebuvo bailiai, tačiau buvo privesti prie kraštutinės ribos".
Ceremonijoje Duomono forte, kuris stovi pačiame Verdeno mūšio epicentre, taip pat dalyvavo Didžiosios Britanijos princas Charlesas, Vokietijos parlamento pirmininkas Peteris Mulleris ir Australijos generalinis gubernatorius Quentinas Bryce'as.
Mažesni minėjimai surengti miestuose ir kaimuose Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, kurias palietė ši tragedija.
Didysis karas, turėjęs užbaigti visus karus, tapo tik įžanga į ilgą 20 amžiaus žiaurių konfliktų virtinę, nors jo mūšių laukuose vykusių skerdynių mastui iki šiol nedaug kas gali prilygti.
Po Pirmojo pasaulinio karo įvyko daug konfliktų, tačiau paliaubos, kurios buvo pasirašytos 11-ojo mėnesio 11-os dienos 11-ą valandą, pasauliui tapo proga prisiminti visų jų aukas.
Londone šiai atminimo dienai vadovavo trys iš šalyje keturių likusių gyvų Pirmojo pasaulinio karo veteranų. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ministras pirmininkas Gordonas Brownas ir kiti ministrų kabineto nariai.
Londone šiai atminimo dienai vadovavo trys iš šalyje keturių likusių gyvų Pirmojo pasaulinio karo veteranų. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ministras pirmininkas Gordonas Brownas ir kiti ministrų kabineto nariai.Tiksliai 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku trys veteranai – 112 -os Henry'is Allinghamas, 110 -ties Harry'is Patchas ir 108-erių Billis Stone'as karo aukų atminimą pagerbė prie Senotafo nacionalinio memorialo pagerbė dviejų minučių tyla. Kritusių Pirmajame pasauliniame kare aukų atminimą sekmadienį čia pagerbė karalienė Elizabeth II.
Invalidų vežimėliai, kuriuose sėdėjo medaliais pasipuošę veteranai, buvo pristumti prie Londono centre stovinčio memorialo, kur jie padėjo vainikus. Jie buvo tarp penkių milijonų vyrų ir moterų, kurie per karą tarnavo britų armijoje.
Jie atstovavo trims kariuomenės rūšims – karališkosioms oro pajėgoms, Armijai ir Karališkajam karo laivynui.
H.Patchas, kuris būdamas kulkosvaidininku dalyvavo Paschendalio mūšyje Ipre, prieš ceremoniją sakė, kad jis yra „labai laimingas" galėdamas čia būti.
„Tai ne tik garbė man, bet ir visai kartai. Labai svarbu prisiminti žuvusius, kurie kariavo skirtingose fronto pusėse. Nepriklausomai nuo to, kokią uniformą vilkėjome, mes visi buvome aukos", – sakė veteranas.
Erichas Kastneris, paskutinysis iš vokiečių karių, mirė šių metų sausio 1 dieną, sulaukęs 107-erių. Paskutinysis Prancūzijos veteranas – Italijoje gimęs legionierius Lazareas Ponticelli už jį išgyveno ilgiau tik dviem mėnesiais ir mirė kovo 12 dieną, sulaukęs 110 metų.
Abu veteranai kovojo priešingose Vakarų fronto pusėse, o Prancūzija ir Vokietija dar kartą susigrūmė Antrajame pasauliniame kare, bet jų šalys galų gale tapo vienomis iš svarbiausių susivienijusios Europos sąjungininkių.
Tačiau Prancūzijos veteranų reikalų ministras Jeanas-Marie Bockelis praėjusią savaitę pabrėžė: „Susitaikyti nereiškia užmiršti. Užmiršti būtų blogiausia."
Antadienio karo aukų minėjimo ceremonijos aiškiai parodė, kad Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija žengė tvirtą žingsnį į susitaikymą ir šiuo metu ES yra tvirtos sąjungininkės.
1917 metais, po trejus metus trukusio kruvino karo Flandrijoje ir Soma, į karą palaikydama Britaniją ir Prancūziją įsijungė Jungtinės Valstijos. Vienas šio karo veteranų, kuris tada dirbo greitosios pagalbos vairuotojas, šiuo metu 107-erių Frankas Buckles gyvena Vakarų Virdžinijoje.
Per 1914-1918 metais vykusį karą Vokietija neteko 1,9 mln. karių. Kitų pagrindinių konflikte dalyvavusių šalių nuostoliai taip pat buvo milžiniški – žuvo 1,7 mln. Rusijos, 1,4 mln. Prancūzijos, 1 mln. Austrijos-Vengrijos imperijos ir 760 tūkst. Britanijos karių.
