Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Praėjus dviem tūkstantmečiams, Roma pagerbia imperatoriaus Augusto palikimą

Imperatorius Augustas
„Scanpix“ nuotr. / Imperatorius Augustas
Šaltinis: BNS
0
A A

Roma, miestas kuris mąsto tūkstantmečiais, išgyvena „Augusto karštligės“ priepuolį ir mini 2 000-ąsias savo pirmojo imperatoriaus, kuris paliko itin ryškų pėdsaką Romoje ir visoje Vakarų civilizacijoje, mirties metines.

Amžinasis miestas rengia šou, parodas, debatus ir seminarus apie Augustą, kuris mirė 14 mūsų eros metų rugpjūčio 19 dieną, būdamas 75 metų amžiaus ir valdęs 41 metus – ilgiausiai per visą Romos istoriją.

Per iškilmes bus analizuojama ir tamsioji jo palikimo pusė, įkvėpusi šių laikų diktatorius, tarp jų – pačios Italijos Benito Mussolini, kuris sekdamas Augustu naudojo monumentalią architektūrą kaip propagandą savo valdymui įtvirtinti ir studijavo jo valdžios įgijimo, įtvirtinimo ir maskavimo metodus.

Augustas smarkiai išplėtė Romos imperiją, pradėjo santykinės taikos periodą, vadinamą „Pax Romana“ ir padėjo inicijuoti kūrybingumo ir inovacijų sprogimą architektūros, teisės ir literatūros srityse, kurio poveikis buvo juntamas toli už sostinės ribų.

Per iškilmes bus analizuojama ir tamsioji jo palikimo pusė, įkvėpusi šių laikų diktatorius

Jis taip pat pavertė Romą pasaulinio lygio miestu su infrastruktūros projektais, smarkiai padidinusiais jo tinkamumą gyventi po nesantaikos ir smurto, kurie temdė ankstesnį Respublikos periodą.

„Taika, kurią jis atnešė, reiškė, kad buvo galima išspręsti daug senų problemų, o viena pirmųjų, kurias jis bandė spręsti, buvo pats Romos miestas“, – sakė Valerie Higgins (Valeri Higins), Romos Amerikos universiteto archeologijos ir klasikos programų direktorė.

Savo mirties patale, kaip teigė istorikas Svetonijus, Augustas pasakė: „Marmoream relinquo, quam latericiam accepi“ („Radau plytinę Romą, o palieku marmurinę“).

Tarp iki šių dienų išlikusių paminklų, kurie buvo pastatyti arba jam tiesiogiai įsakius, arba jam finansuojant, arba skatinant, yra Augusto forumas, Panteonas, Marcelo teatras, akvedukai ir jo paties didžiulis šeimos kapas.

„Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad Roma buvo didis miestas, o paskui Roma sukūrė imperiją, bet daugeliu atžvilgių buvo atvirkščiai“, – sakė V.Higgins.

„Roma sukūrė imperiją, o tada buvo sukurtas miestas, tinkamas šiai imperijai. Jis tapo nuostabiu miestu, miestu, kuriame buvo daug patogumų jo gyventojams. Tai buvo įmanoma dėl taikos, kuri stojo po Augusto reformų“, – sakė ji.

Virtualus forumas

Tarp renginių yra įspūdingas naktinis šou, kurio metu šviesomis ir projekcijomis atkuriamas Augusto forumas – vienas viešojo gyvenimo centrų senovės Romoje. Šou metu lankytojai gali išvysti jį tokį, koks jis atrodė pastatytas.

Kolonų dalys virsta kolonomis, nugriuvusios kolonos pakyla, kapiteliai, frizai ir statulos, kurių nėra jau šimtmečius, grįžta priešais žiūrovo akis.

Tuo tarpu paroda Trajano turguje, viename seniausių pasaulio parduotuvių rajonų, lankytojai naudodamiesi „Google Earth“ ir jutiklinio ekrano technologijomis galės virtualiai pasivaikščioti po senovės Romą.

Nuo gegužės taip pat bus rengiamos specialios ekskursijos su gidais, aplankomi garsiausi su Augusto valdymu susiję paminklai.

Parodoje prie Augusto Taikos altoriaus bus studijuojama, kaip vėliau monarchai ir diktatoriai naudojosi Augusto – savipropagandos meistro – sukurti valdymo metodai.

„Kai kurie žmonės, bandę jį kopijuoti, buvo diktatoriai, pirmiausia – Mussolini“, – sakė V.Higgins ir pridūrė, jog kai kurie specialistai ambivalentiškai vertino sprendimą pagerbti Augustą.

„Sunku pagerbti jį taip, kaip graikai gali pagerbti, pavyzdžiui, demokratiją, nes jo valdymo stilius šiandien nelabai atitinka mūsų opių politinių klausimų, – sakė V.Higgins. – Jo įvaizdis ne visuomet buvo naudojamas pozityviausiu būdu“.

B.Mussolini, kuris prisiskyrė sau titulą „Dučė“ („Vadas“), laikė save „atgimusiu Augustu“. Jis renovavo rajoną aplink Augusto kapą, paversdamas jį šventykla fašistinėms vertybėms ir miesto tvarkai.

„Daug kas iš to, kas buvo nemirtinga Romos dvasia, atgimsta fašizme“, – pažymėjo jis vienoje savo kalboje 1922 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Italija
Parašykite atsiliepimą apie 15min