Prieš porą savaičių Kauno nardymo klubo nariai nusileidę į Baltijos jūros dugną aptiko unikalų vokiečių povandeninį laivą. Teigiama, kad tai – beveik 70 m ilgio ir 800 tonas sveriantis laivas U-580.
Į 38 m gylį nusileidę narai nufilmavo dugne ant šono gulintį laivą, padarė keletą nuotraukų. Tą dieną oras buvo nekoks, todėl savo ekspediciją pakartojo po kelių dienų. Tada matomumas buvo triskart geresnis. Narai vėl padarė vaizdo įrašų, tačiau medžiaga kol kas neskelbiama.
Bijo plėšikų
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius habil. dr. Vladas Žulkus teigė, kad žinių apie pastebėtą povandeninį laivą, dugne pragulėjusį nuo Antrojo pasaulinio karo, buvo gauta jau anksčiau.
 |
| cavediving.lt nuotr./Narų užfiksuoti vaizdai |
Saugios laivybos administracijos hidrografinis laivas „Varūna“ savo radarais užfiksavo po vandeniu gulintį laivą. Koordinatės buvo perduotos ir mokslininkams. Klaipėdos universiteto komanda, Baltijos jūroje vykdydama planinius darbus, apžiūrėjo ir tą vietą, tačiau oras pasitaikė prastas ir nieko nepavyko rasti.
„Radinys labai įdomus, Lietuvos vandenyse nėra daug povandeninių laivų, iki šiol buvo aptikti du laivai. Tačiau problema yra kita – bijome, kad tuo laivu nesusidomėtų plėšikai, todėl juo turi būti pasirūpinta. Pritariu nuomonei, kad povandeninis paveldas turi būti lankomas, tačiau reikia pasirūpinti ir jo apsauga“, – teigė profesorius.
Skaičiuojama, kad apie Klaipėda gali būti nuskendę daugiau nei 40 laivų. Istorikams įdomiausi – mediniai buriniai laivai.
Kreipsis dėl apsaugos
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad jau kreiptasi į mokslininkus dėl šio laivo. Renkama visa informacija apie U-580. Vėliau ketinama kreiptis į departamentą, kad būtų apsaugota nuskendusio laivo vieta.
„Yra keliolika laivų katastrofos vietų, kurios paskelbtos kultūros vertybėmis. Tačiau jų apsauga – problemiška. Atstumai dideli – dažnai laivai būna lūžę per pusę. Kartais viena dalis nuo kitos nutolusi šimtus metrų, aplink pažirę daiktų. Paskelbus vietą saugoma vertybe – informuojama pakrančių apsaugos tarnyba, kad ši atidžiau stebėtų teritoriją“, – pasakojo L.Kavaliauskas.
Tačiau net ir tokia apsauga dažnai yra per menka. Sunku patikrinti, ar prie tos vietos priplaukę žvejybiniai laivai iš tiesų žvejoja, ar užsiima kokia kita veikla.
Paveldosaugininkai per pastaruosius metus buvo gavę žinių iš mokslininkų, jog kolekcionieriai domisi nuskendusių laivų dalimis ir gali būti bandoma apiplėšti „skenduolius“. Tačiau žinios vis nepasitvirtindavo.
Patekti į vidų – lyg brautis į seifą
Tuo tarpu U-580 apžiūrėjęs klubo „cavediving.lt“ narys dr. Vytis Vilkas teigė, kad apiplėšti ar net patekti į povandeninį laivą – misija neįmanoma.
„Kalbos, kad laivas gali būti apiplėštas – nepagrįstos. Patekti į povandeninį laivą nėra jokių šansų. Tai tas pats kas įlįsti į užrakintą seifą. Reikia pasitelkti fantaziją, kaip su nardymo įranga tai padaryti. Tai neįmanoma“, – teigė pašnekovas.
Pats du kartus apžiūrėjęs unikalų laivą iš arti neatsistebi, kaip daugiau nei 70 metų jūros dugne išgulėjęs laivas taip puikiai išsilaikė. „Visa istorija ant dugno – guli jis sveikas, nesudužęs, kaip dauguma laivų“, – pasakojo V.Vilkas.
Anot jo, žinia apie saugios laivybos administracijos užfiksuotą radinį nebuvo paslaptis. Tačiau prireikė nemažai pastangų, kol laivas buvo rastas.
„Nemanau, kad mes turime slėpti jį, laivas turėtų būti prieinamas nardytojams“, – teigė pašnekovas.
