Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Purvinos kosmoso paslaptys: JAV pavogė rusų išradimus ir anksčiau už juos pasiekė Mėnulį

Neilas Armstrongas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Neilas Armstrongas Mėnulyje
Šaltinis: 15min
0
A A

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai pavyko perimti arba tiksliau – trumpam pasinaudoti, vienu pagrindinių Sovietų Sąjungos technologinių pasiekimų – tarpplanetine stotimi „Luna“. Kaip rašo „Newsweek“ žurnalistas Kurtas Eichenwaldas, kurį cituoja inopressa.ru, aparatas buvo perimtas taip, kad sovietai net nesusigaudė. Tai buvusi viena beprotiškiausių ir itin slaptų operacijų, apie kurią tapo žinoma tik neseniai išslaptinus vyriausybinius dokumentus dėl vadinamųjų kosmoso lenktynių.

Straipsnio autorius primena istoriją, kai 1961 metais JAV prezidentas Johnas F.Kennedy paskelbė apie planą siųsti į Mėnulį misiją su žmonėmis dešimtmečio pabaigoje, o kulminacija tapo Neilo Armstrongo žingsniai Mėnulyje sakant: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau didžiulis šuolis žmonijai“.

Išslaptinti dokumentai

Neseniai paskelbti 1950-1960 metų dokumentai, dalis kurių paimti iš Nacionalinio saugumo archyvo prie G.Washingtono universiteto, atskleidžia gana gąsdinančią istoriją apie „galimai svarbiausias tarptautines lenktynes žmonijos istorijoje“. 

Iš dokumentų aiškėja, kad amerikiečiai Mėnulio užkariavimu susidomėjo iš karto po Antrojo pasaulinio karo, kai perėmė nacistinės Vokietijos balistines raketas „Fau-2“. „Tuo metu sovietai, taip pat žinodami apie nacių raketas, vystė savo kosmoso užkariavimo programą turėdami „Fau-2“ ir pirmųjų tarpžemyninių balistinių raketų R-7 prototipus. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje jie leido raketas su pirmosios kartos tarpplanetinėmis stotimis „Luna“ iš Sibiro, nemažai atvejų nenusisekė, ypač dėl nesėkmių starto metu“, – rašo K.Eichenwaldas.

twitter.com/OlegMKS nuotr./Mėnulis
twitter.com/OlegMKS nuotr./Mėnulis

Anot žurnalisto, pirmieji apie galimybę nusileisti Mėnulyje prabilo JAV kariškiai, tačiau ne dėl politinių, o karinių priežasčių – Mėnulis jiems atrodė kaip pagrindinis prizas tuo metu įsiplieskusiose lenktynėse dėl ginklų tiekimo į kosmosą.

Svarstė Mėnulyje įvykdyti branduolinį sprogimą

Vienas iš itin slaptų kariuomenės planų buvo projektas „Horizontas“, pagal kurį norėta sukurti Mėnulyje sargybos postus. Šis projektas esą pasitarnautų, kad „kosmosas arba ta jo dalis, į kurią patenka Žemė ir Mėnulis, taps teatro arena kariniams veiksmams“.

Bet CŽV pasiekė reikšmingą pergalę, nepastebimai perėmusi Rusijos tarpplanetinę stotį „Luna“ tiesiai sovietams iš panosės, – teigia K.Eichenwaldas.

JAV Sausumos karinių pajėgų atstovų teigimu, pirmieji krovininiai laivai su statybinėmis medžiagomis turėjo leistis Mėnulyje jau 1965 metų sausį. O 1966 metų lapkritį karinė bazė 12-ai žmonių turėjo būti visiškai paruošta. Projektas buvo įvertintas 6 mlrd. dolerių.

Tuo pačiu metu JAV Karinės oro pajėgos žengė dar toliau: pasiūlė Mėnulyje ir netoli jo įvykdyti branduolinį sprogimą, kuris sukeltų vadinamąjį „Mėnulio drebėjimą“. „Seisminiai stebėjimai Mėnulyje kelia didžiulį susidomėjimą dėl galimybių tyrinėti Saulės sistemą ir patį Mėnulį. Galingas sprogimas padėtų garantuoti pirmojo seisminio eksperimento sėkmę“, – teigiama išslaptintuose dokumentuose.

Vis dėlto dėl blogo planavimo, neapgalvotų sumanymų ir nevykusio šnipinėjimo 7-ojo dešimtmečio pradžioje JAV pralaimėjo ne vieną kosminių lenktynių etapą.

„Bet CŽV pasiekė reikšmingą pergalę, nepastebimai perėmusi Rusijos tarpplanetinę stotį „Luna“ tiesiai sovietams iš panosės, – teigia K.Eichenwaldas. – Slapta informacija, gauta iš tos stoties, leido amerikiečių kosminių agentūrų vadovams išstudijuoti galimybes ir rusiškų kosminių aparatų trūkumus, o po to pavogti tai, kas dirbo gerai.“

Pavogė per parodą?

Pati Sovietų Sąjunga pasistengė, kad CŽV turėtų progą išsiaiškinti jos paslaptis. Sovietai organizavo didelę kilnojamą parodą, kurioje pristatė savo ekonomikos ir pramonės pasiekimus. Tarp eksponatų buvo ir „Sputnik“ bei „Luna“ modeliai. Amerikiečiams neužtruko išsiaiškinti, kad parodoje eksponuojamos ne kopijos, o originalai.

Tad buvo papirktas vairuotojas, eksponatus gabenęs iš vieno miesto į kitą, kuris vienai nakčiai susikeitė su agentu. Atsirado proga atidaryti milžinišką konteinerį su „Luna“, žvalgybininkai pateko į vidų ir nufotografavo net smulkiausias įrenginio detales.

„Nebuvo jokios informacijos apie tai, kad rusai žinojo apie pavogtą informaciją. Tai milžiniška CŽV sėkmė, kuri naujokams būdavo demonstruojama dar ir 1969 metais, kai Neilas Armstrongas ruošėsi tapti pirmu žmogumi, žengusiu žingsnį Mėnulio paviršiuje“, – savo straipsnį baigia K.Eichenwaldas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min