-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Referendumų Lietuva: per 23 metus tautos nuomonės klausiama jau dvyliktą kartą

Šį sekmadienį vyksiantis referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams ir referendumui surengti reikalingų parašų kiekio sumažinimo triskart yra jau dvyliktas bandymas išgirsti Lietuvos žmonių valią. Tačiau iki šiol buvusių referendumų istorija rodo, kad šis demokratijos įrankis pasiteisina tik tuomet, kai pateikiamas itin svarbus valstybei klausimas, o visi kiti referendumai tampa tik brangiu politikų pasireklamavimu be jokios realios naudos šaliai.
Išankstinis balsavimas
Išankstinis balsavimas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Mažas aktyvumas

Referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams iš anksto balsavo 20,4 tūkst. arba 0,81 proc. visų rinkėjų. Tai – triskart mažiau nei per valstybės prezidento rinkimus.

Todėl šį sekmadienį greičiausiai išsipildys jau anksčiau sociologo, visuomenės tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio išsakyta prognozė, kad šis referendumas neįvyks.

Ką daryti piliečiams, kurie pasisako už vieną, bet prieš kitą iniciatyvą? – klausia N.Mačiulis.

Viena, iš priežasčių, kodėl į referendumą neateis pakankamai piliečių, nurodoma tai, kad referendume suplakami absoliučiai skirtingi klausimai – žemės pardavimas ir piliečių teisė pareikšti savo nuomonę.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokiu būdu rinkėjai stumiami į keistą situaciją.

„Ką daryti piliečiams, kurie pasisako už vieną, bet prieš kitą iniciatyvą? Čia tas pats, kas balsuojant rinkimuose į Seimą biuletenyje reikėtų rinktis iš atsitiktinai suporuotų kandidatų, pavyzdžiui: 1) Šimašius ir Vėsaitė, 2) Landsbergis ir Venckienė“, – juokauja jis.  

Jokia staigmena

Tai, kad šis referendumas greičiausiai neįvyks – anokia staigmena. Iš iki šiol buvusių vienuolikos referendumų Lietuvoje įvyko vos penki – mažiau nei pusė visų surengtų. Tuo tarpu per kitus prie balsadėžių žmonės rinkosi vangiai  arba Lietuvos piliečiai pareiškė nepritariantys siūlomoms nuostatoms.

Didžiausias piliečių aktyvumas buvo pačiame pirmame po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbtame referendume 1991 vasarį. Jame dalyvavo 84 proc. rinkėjų ir daugiau kaip 90 proc. iš jų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą.

15min.lt skaitytojo Romualdo Limanto nuotr./Lietuvos atgimimą liudijantys kadrai
15min.lt skaitytojo Romualdo Limanto nuotr./Lietuvos atgimimą liudijantys kadrai

Paskui 1992 m. taip pat sėkmingai įvyko referendumai dėl Konstitucijos priėmimo ir sovietų kariuomenės išvedimo. Juose dalyvavo daugiau nei po 75 proc. rinkėjų.

Tačiau tuo pačiu politinio pakilimo laikotarpiu rengtas referendumas dėl Lietuvos Prezidento institucijos atkūrimo nebuvo toks sėkmingas.

Prie balsadėžių tuomet atėjo tik 59 proc. rinkėjų ir mažiau nei pusė jų palaikė organizatorių idėją. Referendumas neįvyko.

Manoma, kad šio referendumo nesėkmę nulėmė tai, kad rinkėjai pajuto, jog jų valią bandoma panaudoti politikų, o ne valstybės, naudai. Manydami, kad prezidento rinkimus laimės Vytautas Landsbergis, jo šalininkai rūpinosi suteikti prezidentui kuo daugiau įgaliojimų, o priešininkai svajojo juos apriboti.

Piliečių pageidavimu – tik antras

1994 metais Lietuvoje vyko pirmasis ir iki šio sekmadienio vienintelis referendumas, kurį paskelbė ne Seimas, o 300 tūkst. parašų iniciatyvą parėmusių piliečių.

Tačiau tautos iniciatyva sėkmės referendume negarantavo. Nepaisant to, kad referendumą dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos rengti parašais ragino 300 tūkst. piliečių, balsuoti jų atėjo rekordiškai mažai – vos 36,8 proc.

Nepaisant to, kad referendumą dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos rengti parašais ragino 300 tūkst. piliečių, balsuoti jų atėjo rekordiškai mažai – vos 36,8 proc.

Dar trys referendumai žlugo 1996 metais. Tuomet tautai siūlyta mažinti Seimo narių skaičių, perkelti Seimo rinkimų datą į pavasarį ir liepti valdžiai ne mažiau kaip pusės biudžeto skirti socialinėms reikmėms. Taip pat siūlyta pasisakyti dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą.

Dar viename 1996 metų referendume žmonės buvo kviečiami išreikšti nuomonę dėl to paties 47  Konstitucijos straipsnio, kurį siūlo taisyti ir šio sekmadienio referendumo organizatoriai.

Prieš 18 metų šiuo klausimu nuomonę pareikšti prie balsadėžių atėjo vos 39 proc. piliečių. Referendumas neįvyko.

Į ES – su milteliais ir alumi

Po ilgo nesėkmingų referendumų maratono net septynerius metus nepavyko nei surinkti parašų, nei Seime įtikinamai pasiūlyti jokios referendumo iniciatyvos.

Todėl, kai 2003 metais, prieš stojant į Europos Sąjungą, reikėjo gauti tautos pritarimą referendumui buvo skirtos net dvi dienos, o rinkėjus verslininkai masino nemokamais skalbimo milteliais ir alumi. Šis referendumas buvo sėkmingas.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Išankstinis balsavimas Vilniuje
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Išankstinis balsavimas Vilniuje

Tačiau politikai ir toliau stengėsi apsidrausti nuo nesėkmių ir referendumus organizuodavo kartu su Seimo rinkimais. 2008 metais ši praktika vis tiek nepasiteisino – nors referendume dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo  dalyvavo 48 proc. rinkėjų, tačiau „taip“ tuomet ištarė tik 43 proc.

Paskutinį kartą referendumas sėkmingai buvo surengtas 2012 metais, kartu su Seimo rinkimais. Tuomet tauta pareiškė nepritarianti naujos atominės elektrinės statyboms Lietuvoje.

Norų daugiau nei galimybių

Be šių vienuolikos referendumų, kurie buvo surengti, Lietuvoje per 23 metus buvo dar 19 iniciatyvų rengti visuotines Lietuvos žmonių apklausas.

Referendumus jau siūlyta skelbti dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, Seimo narių skaičiaus mažinimo, Seimo rinkimų datos perkėlimo, Seimo narių algų dydžio apribojimo, pensijų didinimo, stojimo į NATO, euro įvedimo, išankstinių Seimo rinkimų surengimo.

Kartą referendumui jau buvo siūlytas ir klausimas dėl referendumui surengti reikalingų parašų kiekio sumažinimo iki 100 tūkst. Į šį klausimą Lietuva turėtų atsakyti šį sekmadienį.

Vyriausioji rinkimų komisija skaičiuoja, kad vieną referendumą surengti kainuoja apie 12 mln. litų. Tad galima paprastai aritmetiškai apskaičiuoti, kad nerengusi vien iki dabar siūlytų 19 referendumų Lietuva sutaupė net 228 mln. litų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius