D.Medvedevas pasirašė įsaką „sudaryti komisiją prie Rusijos Federacijos prezidento kovai su mėginimais falsifikuoti istoriją pažeidžiant Rusijos interesus“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
Šis įsakas antradienį paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje. Komisija „rinks ir analizuos informaciją, susijusią su istorijos faktų ir įvykių falsifikavimu“, kuriuo siekiama pakenkti Rusijos tarptautiniam prestižui, nurodė spaudos tarnyba.
Pastaraisiais metais Ukrainoje ir Baltijos šalyse vykstantys karo laikų antisovietinio pasipriešinimo judėjimų dalyvių pagerbimo renginiai supykdė Kremlių, kuris teigia, kad pasipriešinimo dalyviai bendradarbiavo su nacistine Vokietija.
Vakarų šalių istorikai taip pat suerzino Rusiją savo pareiškimais, kad karo laikų diktatoriaus Josifo Stalino klaidos ir jo aukščiausių pareigūnų brutalūs valymai komplikavo sovietų pergalę.
Kol kas nežinoma, ar komisija užsiims moksline polemika, taip pat ar gaus įgaliojimus taikyti priverstinio pobūdžio priemones tiems, kuriuos laikys klastotojais.
Taip pat neaišku, ar apsiribos naujoji institucija savo veikloje Antrojo pasaulinio karo istorija, ar imsis nenaudingų Rusijai ir kitų įvykių traktavimo.
Komisijos pirmininku patvirtintas Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Naryškinas –pagal išsilavinimą – inžinierius-radijo mechanikas ir, kai kuriais duomenimis, buvęs užsienio žvalgybos darbuotojas.
Į naujos institucijos sudėtį įeina 28 žmonės – „prezidento administracijos, URM, Federalinės saugumo tarnybos, Užsienio žvalgybos tarnybos, Saugumo tarybos, Regionų plėtros ministerijos, Teisingumo ir Kultūros ministerijų, Visuomenės rūmų, Valstybės Dūmos, Rusijos federalinės archyvų agentūros, Rusijos federalinės mokslo agentūros atstovai.“
Mokslininkai istorikai oficialiame pranešime neminimi.
Pergalės dienos išvakarėse D.Medvedevas pareiškė savo tinklaraštyje, kad „mes dažniau ėmėme susidurti su tuo, kas dabar vadinama istorijos falsifikavimais.“ Be to, prezidento nuomone, „tokie mėginimai darosi vis šiurkštesni, piktesni, agresyvesni.“
Oficialiu lygiu pirmasis iškėlė šį klausimą Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras ir vienas „Vieningosios Rusijos“ Aukščiausiosios tarybos pirmininkų Sergejus Šoigu.
Per susitikimą su Volgogrado veteranais šį vasarį jis pasiūlė įvesti baudžiamąją atsakomybę už SSRS pergalės Didžiajame Tėvynės kare neigimą. Netrukus Valstybės Dūmoje buvo sudaryta darbo grupė atitinkamam įstatymo projektui parengti.
Tada daugelis stebėjosi, kaip kažkas gali neigti akivaizdų faktą. Projekte, pateiktame gegužės pradžioje į Valstybės Dūmą, naujo federalinio įstatymo pavadinimas buvo patikslintas ir sukonkretintas: „Dėl pasipriešinimo nacizmo, nacistinių nusikaltėlių ir jų parankinių reabilitavimui naujose nepriklausomose valstybėse buvusios SSRS Sąjungos teritorijoje.“
Projekte prie falsifikacijos priskiriamas „Niurnbergo tribunolo nuosprendžio arba nacionalinių teismų ar tribunolų nuosprendžių, pagrįstų Niurnbergo tribunolo nuosprendžiu, iškraipymas, Antihitlerinės koalicijos šalių veiksmų paskelbimas nusikalstamais arba nacizmo nusikaltimų taikai ir žmonijos saugumui neigimas.“
Jis numato paskelbti sankcijas valstybėms, kur „reabilituojamas nacizmas“, prie kurių, jo pagrindinio rengėjo, Konstantino Zatulino nuomone, priskiriama Ukraina, Latvija ir Estija.
Fiziniams asmenims įstatymo projektas numato nuobaudą iki 300 tūkst. rublių arba įkalinimą iki trejų metų, be to, dėl to kai kuriems kaimyninių šalių politikams ir visuomenės veikėjams gali būti uždrausta atvykti į Rusijos Federaciją.
Drauge, kalbėdamas apskritojo stalo posėdyje Valstybės Dūmoje balandžio 21 dieną K.Zatulinas pripažino, kad pačioje Rusijoje yra „jaunimo organizacijų, skustagalvių, kurie, norėdami skandalingai išsiskirti, protestuodami ar dar kokiais nors sumetimais naudoja fašistų simboliką, o kai kurie iš jų net skaitinėja atitinkamos pakraipos literatūrą.“
Žinoma, kad Rusijos ekstremistai ne tik „skaitinėja literatūrą“, bet ir vykdo išpuolius prieš ne slaviškos išvaizdos žmones, o A.Hitlerio gimimo dienai balandžio 20-ąją Maskvos ir Sankt Peterburgo milicija rengiasi kaip „karštajai datai.“
Vadinasi, D.Medvedevo įsakas papildo Dūmos narių siūlymą.
Oficialioji Maskva ir didelė dalis Rusijos visuomenės jau seniai reiškia itin didelį susierzinimą dėl to, kad Rytų Europos ir Baltijos šalyse pokarinė sovietinė valstybė laikoma okupacija ir komunizmas prilyginamas nacizmui.
Straipsnyje, išspausdintame „Ježenedelnyj žurnal“ Pergalės dienos išvakarėse, nepriklausomas apžvalgininkas Aleksandras Golcas, neneigdamas būtinybės kovoti su mėginimais reabilituoti nacizmą, pareiškė nuomonę, kad ši sąvoka Rusijoje traktuojama „švelniai tariant, ją ganėtinai išplečiant", jai pritaikant bet kurią SSRS karinio ir pokario politikos kritiką.“
A.Golco nuomone, „iš kiekvienos įstatymo nuostatos lenda neslepiamas noras užrėkti ant buvusių broliškų respublikų.“
Estijos deputatas Marko Mittelsonas pareiškė, kad Estijoje nacizmas nereabilituojamas, taip pat vertinant Molotovo ir Ribbentropo pakto padarinius nemėginama jo reabilituoti.
Jo kolega Latvijoje Borisas Cilevičius taip pat nesutiko su tuo, kad „viskas, kas prieš Rusiją, ir yra susiję su Antruoju pasauliniu karu, vadinama nacizmo reabilitavimu“.
Jis abejojo, ar galės Maskva nubausti Latviją ekonominėmis priemonėmis, nes „žmonės, vadovaujantys privačioms bendrovėms, tarp jų tranzito, pirmiausia atsižvelgia į savo asmeninius interesus.“
Drauge B.Cilevičius pripažino, kad Dūmos projektas „daugmaž subalansuotas“, ir iš dalies susišaukia su neseniai priimta Europos Sąjungos direktyva stiprinti kovą su rasizmu.
Apklausos, kurią Pergalės dienos išvakarėse surengė Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centras, duomenimis, 60 proc. Rusijos gyventojų remia siūlymą įvesti baudžiamąją atsakomybę už SSRS pergalės Didžiajame Tėvynės kare neigimą, o 26 proc. nepritaria šiam siūlymui.
77 proc. apklaustųjų mano, kad sovietinė armija išvadavo Rytų Europos šalis ir davė joms galimybę gyventi ir tęsti savo raidą, ir 11 proc. – kad SSRS pasodino ten prokomunistinius režimus, faktiškai atimdama šių šalių nepriklausomybę.
Atmetančiųjų sovietinę istorijos versiją daugiau yra tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojų, 18-20 metų amžiaus ir gerai išsilavinusių respondentų, bet ir tarp šių kategorijų jų yra mažuma.
