Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas svarstys įstatymą dėl tautos istorinės atminties

Lietuva
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Naujajame įstatyme ketinama apibrėžti ir valstybės, ir religines šventes.
Šaltinis: BNS
0
A A

Seimas svarstys grupės parlamentarų pateiktą Tautos istorinės atminties įstatymą, kuriame išskirtos valstybės šventės, nustatoma, kokia tvarka minimos istorinių įvykių sukaktys, siūloma sudaryti Tautos istorinės atminties tarybą.

Trečiadienį projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu, jį toliau svarstys parlamentiniai komitetai. Projekte įrašyta, kad įstatymas nustatys tautos istorinės atminties objektą, valstybės politikos, įprasminančios Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą, formavimo ir įgyvendinimo principus.

Tarp projekto teikėjų – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė, tautininkas Gintaras Songaila, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, kiti Seimo nariai.

Iniciatoriai tvirtina, kad Tautos istorinės atminties įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį, kaip žmogaus vertybių orientacijos ir tautos valstybės egzistencijos pamatą.

„Tai bendro susirūpinimo istorijos politikos būkle Lietuvoje dalis. Vieningas bendros istorijos praeities suvokimas yra kiekvienos tautos egzistavimo objektyvusis elementas ir kartu būtina, nors nepakankama, jos išlikimo ir gyvybingumo sąlyga“, – aiškinamajame rašte sako parlamentarai.

Anot jų, projekto rengimą paskatino tai, kad šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas.

Projekte nurodomos Lietuvoje švenčiamos šventės, jos išskirstomos į valstybės, tradicines religines ir tarptautines šventes, reglamentuojama, kaip minimos valstybei svarbios datos, jubiliejai ir t. t.

Projekte išskiriamos trys valstybės šventės: Lietuvos valstybės atkūrimo diena – vasario 16-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji, valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena – liepos 6-oji.

Taip pat įrašoma, kad Lietuvoje švenčiamos šios tradicinės religinės šventės: krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją) – sekmadienis ir pirmadienis; Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) – rugpjūčio 15-oji; Visų šventųjų diena – lapkričio 1-oji; Kūčios – gruodžio 24-oji; Kalėdos – gruodžio 25-oji ir 26-oji.

Toliau nurodomos tradicinės tarptautinės šventės: Naujieji metai – sausio 1-oji; Tarptautinė darbo diena – gegužės 1-oji; Motinos diena – pirmasis gegužės sekmadienis; Tėvo diena – pirmasis birželio sekmadienis; Rasos ir Joninių diena – birželio 24-oji.

Įstatymu taip pat būtų nustatoma atmintinų metų nustatymo principai, siūloma, kad Lietuvos valstybės kūrimo, laisvės ir nepriklausomybės kovų ir kultūros, kitos Lietuvos valstybingumui svarbios datos būtų minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo šimtųjų metinių – kas 25 metai; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, jubiliejai minimi kas 25 metai, o nuo 100-ųjų metinių – kas 50 metų.

Tai pat įstatymu būtų sudaroma Tautos istorinės atminties taryba, pagal pareigas į ją įeitų Seimo kancleris, prezidento kanceliarijos kancleris, ministro pirmininko kancleris, Kultūros ministerijos kancleris, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius.

Taip pat į komisiją deleguotų: keturis asmenis Lietuvos mokslų akademija, tris asmenis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, du – Lietuvos Sąjūdis, vieną – Lietuvos rašytojų sąjunga arba kūrybinės sąjungos, du – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.

Tautos istorinės atminties tarybos pirmininkas būtų Seimo kancleris. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėl motyvuotų priežasčių Tautos istorinės atminties tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar deleguoto nario siūlymu galėtų nurodyti Tautos istorinės atminties tarybos narį paskyrusiai institucijai skirti kitą narį.

Tautos istorinės atminties taryba svarstytų ir tvirtintų tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis, svarstytų ir tvirtintų atmintinų metų minėjimo programų metmenis, atliktų kitas funkcijas, susijusias su tautos istorinės atminties puoselėjimu ir sklaida.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min