Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Senieji radiniai praplės žinias apie ankstyvąją krikščionybę?

Švininė knyga mena pirmųjų krikščionių laikus.
Davido Elkingtono nuotr. / Švininė knyga mena pirmųjų krikščionių laikus.
Šaltinis: Bernardinai.lt
0
A A

Vienoje Jordanijos oloje atrastos, kaip manoma, beveik 2 tūkstančių metų senumo „knygos“ gali būti ankstyviausi kada nors rasti krikščioniški rašytiniai šaltiniai. Tikėtina, kad jie gali pakeisti mūsų supratimą ir žinias apie tai, kaip Jėzus buvo nukryžiuotas, kaip prisikėlė ir kaip gimė pati krikščionybė.

Šios „knygos“ – apie septyniasdešimt švininiais žiedeliais surištų nuo penkių iki penkiolikos kreditinės kortelės dydžio plono švino lapelių – 2005–2007 m. buvo atrastos vieno nuošalaus sausringo Šiaurės Jordanijos slėnio oloje.

Jordanijos valdžios atstovų teigimu, po staigaus potvynio oloje atsivėrė dvi nišos, iš kurių viena buvo paženklinta menora – senosios žydų religijos simboliu. Ir tai, ką vienas Jordanijos beduinas jose rado, galbūt gali būti laikoma itin retu ankstyvosios krikščionybės reliktu.

Valdžios teigimu, vėliau šie radiniai, padedant kitiems beduinams, kaip kontrabanda buvo išgabenti į Izraelį. Tačiau vienas izraelietis, kuriam dabar ir priklauso šios retos knygos, neigia jas įsivežęs iš Jordanijos ir sako, kad jos jo šeimai priklauso jau šimtą metų. Jordanijos tokia pozicija, regis, netenkina.  Teigiama, kad aukščiausiu lygiu bus dedamos pastangos šiems unikaliems reliktams atgauti.

Jordanijos senovės radinių departamento direktorius Ziadas al-Saadas sako, kad knygos galbūt buvo pagamintos Jėzaus pasekėjų praėjus vos keliems dešimtmečiams po jo nukryžiavimo: „Radiniai tikrai reikšmingi, gal net reikšmingesni už Negyvosios jūros rankraščius. Galimas dalykas, kad bus reikalingos ir papildomos procedūros medžiagos autentiškumui patikrinti, bet pradinė informacija tikrai įkvepianti ir atrodo, jog susidūrėme su labai svarbiu ir reikšmingu atradimu, gal net svarbiausiu per visą archeologijos istoriją.“

Knygos neabejotinai buvo pirma išlietos iš švino ir tada surištos švininiais žiedais. Jų puslapiuose – įrašai senąja hebrajų kalba, didžioji dalis jų – užšifruoti. Jei reliktų kilmė ne žydiška, o priklauso ankstyvajai krikščionybei, tuomet jų reikšmė tiesiog milžiniška.

Vienas iš keleto žmonių, matęs naujuosius radinius, – Davidas Elkingtonas, senovės religijų archeologas, mokslininkas vadovaujantis britų grupei, padedančiai pargabenti švinines knygas į Jordanijos muziejų.

Jo teigimu, „kvapą užgniaužia mintis, kad matome radinius, kuriuos rankose galbūt laikė pirmieji Bažnyčios šventieji“.

Mokslininkas taip pat pažymi, kad patys iškalbingiausi įrodymai, bylojantys svarbių radinių krikščionišką kilmę, matyti ant knygų viršelių ir kai kuriuose jau atvertų knygų puslapiuose. D.Elkingtono nuomone, reliktams būdingi ženklai ir simboliai, kuriuos pirmieji krikščionys interpretavo kaip nurodančius į Jėzų, esantys šalia kitų, kurie laikomi Dievo artumo ženklais.

Mokslininkas pažymi, kad patys iškalbingiausi įrodymai, bylojantys svarbių radinių krikščionišką kilmę, matyti ant knygų viršelių ir kai kuriuose jau atvertų knygų puslapiuose.„Simboliai byloja apie mesijo atėjimą. Vienos knygos viršelyje matome septynšakę menorą, kurią žydai buvo visiškai uždraudę vaizduoti, nes jos vieta buvusi švenčiausioje šventyklos vietoje, Dievo akivaizdoje. Taigi mesijas susiejamas su pačia švenčiausia vieta ir taip tarsi patvirtinamas Dievo“, – aiškino mokslininkas.

Philipas Daviesas, Senojo Testamento studijų Šefildo universitete profesorius emeritas, sako, kad pats svarbiausias įrodymas, liudijantis krikščionišką radinio kilmę, glūdi plokštelėse, nurodančiose į švento Jeruzalės miesto planą: „Kai tik visa tai pamačiau, tiesiog netekau žado. Tai man atrodo toks akivaizdus krikščioniškas įvaizdis. Pirmame plane yra kryžius, o toliau matyti tai, kas greičiausiai vaizduota kaip Jėzaus kapas, nedidelis pastatas su anga, o dar tolau – miesto sienos. Kituose knygų puslapiuose taip pat matome vaizduojamas sienas ir beveik neabejoju, jog tai nuoroda į Jeruzalę.“

Būtent vaizduojamas T formos kryžius, kokius romėnai ir naudodavo nukryžiavimams, yra pats iškalbingiausias ženklas. „Tai krikščionio nukryžiavimas už Jeruzalės sienų“, – reziumavo P. Daviesas.

Margaret Barker, autoritetinga Naujojo Testamento istorikė, pažymi, kad ir vieta, kurioje rastas radinys, byloja jo greičiau krikščionišką nei žydišką kilmę.

„Yra žinoma, kad bent du kartus pabėgėlių grupės iš bėdų prispaustos Jeruzalės plūdo į Rytus, jie persikėlė per Jordaną, netoli Jericho, ir toliau traukė rytų kryptimi maždaug iki tos vietos, kurioje, kaip teigiama, buvo rastas šis radinys. Kitas ne mažiau svarbus dalykas, bylojantis radinio krikščioniškumą, – faktas, kad tai ne ritiniai, bet knygos. Būtent krikščionys buvo siejami su rašymu į knygos, o ne į ritinio formas bei su knygų antspaudavimu, kuris buvo kaip slaptos pirmųjų krikščionių tradicijos dalis“, – sakė istorikė.

Viena iš tokių „antspauduotų“ knygų yra Apreiškimo Jonui knyga. Teigiama, kad yra ir daugiau galimų šių knygų sąsajų su Biblijos tekstu. Vienoje iš teksto, kurį pavyko perskaityti, vietų, matomas menoros simbolis ir tekstas „Aš ateisiu“ (plg. Apreiškimo Jonui knyga [Apr 3, 3]).

Kol kas nėra abejonių, kad visi rasti artefaktai priklauso tam pačiam istoriniam laikotarpiui, o metalurgų atlikti itin surūdijusio švino lapelių tyrimai rodo, jog šios knygos tikrai nėra klastotės.

Šis radinys labai audrina istorikų ir archeologų vaizduotę, nes šaltinių ir artefaktų iš ankstyvosios krikščionybės laikotarpio nėra daug, jie gana padriki. Nedaug kas žinoma apie krikščionybę iki to laiko, kai ją už žydų teritorijos ribų ėmė skleisti šv. Paulius.

Parengta pagal bbc.com informaciją.

Daugiau šių neįprastų knygų nuotraukų galite pamatyti čia.

Bernardinai.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min