Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Senosiose vaistinėse buvo galima įsigyti ne tik vaistų, bet ir alkoholio, parako ar net benzino

Kėdainių senamiestis Didžiosios ir Senosios g. kampas. Vaistinė, KėKM, GEK 1593, Inv. Nr. 2196
Kėdainių senamiestis Didžiosios ir Senosios g. kampas. Vaistinė, KėKM, GEK 1593, Inv. Nr. 2196
Šaltinis: 15min
0
A A

15min ir Všį „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras“ tęsia straipsnių apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą ciklą. Ši istorija apie vaistinių Lietuvoje plėtrą bei tai, kaip į ją XIX a. pr. įsijungė žydai.

Daugiau istorijų galite rasti parsisiuntę programėlę „Discover Jewish Lithuania“

Pirmosios vaistinės Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune – pradėjo veikti XVI a. pirmojoje pusėje. Pirmoji vaistinė Kėdainiuose įsteigta iki XVII a. ketvirto dešimtmečio.

1636–1637 m. šiame mieste minimas vaistininkas Elijas, čia laikęs kromą (parduotuvę), už kurį buvo sumokėjęs 20 auksinų. Norėdamas turėti vaistinę ir viešai prekiauti vaistais, būsimas jos šeimininkas privalėjo gauti miesto savininko privilegiją ir įsipareigoti laikytis griežtų medikamentų gamybos ir laikymo taisyklių.

Vaistininkai visus medikamentus privalėjo gaminti remdamiesi išsilavinusių ir autoritetingų medicinos daktarų nurodymais. Vaistai buvo gaminami įvairaus pavidalo: tepalai, piliulės, pleistrai, užpiltinės. Vaistininkams buvo leidžiama prekiauti ir savigydai skirtomis gydomosiomis medžiagomis. XVI – XIX a. medicinoje šalia įvairių vaistinių augalų buvo naudojamos ir įvairios gyvulinės kilmės medžiagos ar net žmogaus kūno dalys: briedžių ragai, rupūžės, tam tikrų gyvūnų išmatos, į miltelius sutrintos mumijos, žmogaus plaukai ir nagai.

Didžioji gatvė. KėKM GEK Nr. 9858-3
Didžioji gatvė. KėKM GEK Nr. 9858-3

Vaistinių laikymo privilegijose jų savininkams buvo leidžiama prekiauti ir alkoholiu, prieskoniais (kurie dažnai vartoti ir vaistų gamybai), popieriumi bei paraku. XIX – XX a. pradžioje atsiradus pirmiems automobiliams, vaistinės dažnai buvo pagrindinės benzino tiekėjos.

Visoje dabartinėje Lietuvos teritorijoje žydai vaistininkyste pradėjo užsiimti tik XIX a. pirmoje pusėje. Šiuo laikotarpiu farmacininkų rengimas imtas reguliuoti Rusijos imperijos valdžios, pasikeitė šios specialybės rengimo tvarka – amatu, kuriuo iki tol tradiciškai užsiėmė tik krikščionys, leista užsiimti ir žydams.

Kėdainiuose pirmasis veikiantis žydas vaistininkas minimas tik pačioje XIX a. pab. 1898 m. žydas Chaimas Frumkinas, pakeitė prieš tai dirbusį provizorių Fridmaną ir tapo J. Gerdzejievskajai priklausiusios vaistinės vedėju.

Ši vaistinė buvo įsikūrusi Didžiosios ir Senosios gatvių kampe esančiame pastate (kairėje) ir šioje vietoje veikė jau nuo XVIII a. II pusės. Po 1903 m. šios vaistinės savininku tapo kitas žydas Chaimas Gurvičius, kuris didžiuodamasis teigė, kad jo vaistinė yra seniausia Lietuvoje. Kaip to įrodymą jis pateikdavo, veikiausiai iš ankstesnių vaistinės valdytojų įsigytą, Kėdainių savininko Boguslavo Radvilos 1659 m. išduotą privilegiją vaistinei steigti.

Gurvičius vaistinę valdė iki jos nacionalizavimo sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m.

Nuo pat pirmųjų vaistinių kūrimosi pradžios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki XX a. tik retais ir trumpais periodais jų Kėdainiuose buvo daugiau nei viena. XX a. pradžioje iki 1923 m. antrąją miesto vaistinę, įsikūrusią Didžiojoje g. 42 (dešinėje) laikė kitas žydas Berelis Jofė.

©Všį „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Žydai Istorija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min