Antradienį savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros paveldo ir Urbanistikos skyrių specialistai kartu su archeologais ir darbų rangovais apžiūrėjo atkastas pirmosios Kauno pilies bokšto liekanas ir svarstė tolesnį jų likimą.
Pasak Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujančio Algirdo Žalnieriaus, atkastas bokštas yra iš tiesų unikalus, beveik neliestas nuo 1362 m., kai Kauno pilį sugriovė kryžiuočiai. „Atkasto pilies bokšto mūras yra pats seniausias išlikęs Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje“, – akcentavo A.Žalnierius.
Pasak archeologų, atkasto bokšto matmenys galėjo būti 11x11 metrų, nes tuo metu būtent toks standartas galiojo visoje Europoje. Bokštas buvo skirtas saugoti gynybinį griovį, kuris juosė pilį. Remiantis archeologinių tyrimų nuostatais, atkastos bokšto liekanos turėtų būti vėl užkastos žemėmis. Tačiau savivaldybės specialistų manymu, jei pavyktų gauti papildomą finansavimą, atkastas bokštas galėtų būti eksponuojamas. Pirmajam Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams etapui skirta 2,2 mln. litų. Iš jų 1,9 mln. litų yra Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos.
Kitą savaitę urbanistikos ir kultūros paveldo specialistai turėtų pateikti savivaldybės vadovams preliminarius skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti minimalus atkastų Kauno pilies bokšto liekanų sutvarkymas ir ekspozicijos įrengimas. Kauno miesto savivaldybės vadovai, įvertinę galimybes skirti lėšas, priims sprendimą.
