Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaudūs Ukrainos istorijos atspindžiai

Viena iš parodos nuotraukų.
Organizatorių nuotr. / Viena iš parodos nuotraukų.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje antradienį atidaroma tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ parengta paroda „Naikinimas badu: nežinomas ukrainiečių genocidas 1932–1933 m.“

Paroda paremta archyviniais dokumentais, nuotraukomis ir amžininkų liudijimais, atskleidžiančiais prieš Antrąjį pasaulinį karą Ukrainoje įvykdyto žiauraus nusikaltimo detales. Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas. Nuo bolševikų režimo 1932–1933 metais dirbtinai sukelto bado (holodomoro), įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. ukrainiečių. Ištisi kaimai ir rajonai buvo paversti izoliuotais badaujančiais getais, kol galiausiai visa Ukrainos teritorija buvo apsupta kariuomenės, šalis pavirto didžiuliu mirties lageriu. Kasdien iš bado Ukrainoje mirdavo beveik 25 tūkstančiai, kas valandą – 1 tūkstantis, kas minutę – 17 žmonių. Labiausiai nuo bado kentėjo vaikai – 1933-ųjų rugsėjį į mokyklų suolus neatsisėdo beveik du trečdaliai mokinių.

Užsienio žiūrovams skirtą parodą „Naikinimas badu: nežinomas ukrainiečių genocidas 1932–1933 m.“ sudaro keturios teminės dalys. Pirmojoje dalyje pasakojama apie Ukrainą iki Didžiojo bado, keliautojų aprašytus jos gamtos turtus. Antrojoje nušviečiama Stalino politika ir badmečio priežastys, trečiojoje – holodomoro mechanizmas ir ketvirtojoje – aukų atminimo įamžinimas bei tarptautinis genocido pripažinimas mūsų dienomis.

Parodoje panaudota medžiaga iš Ukrainos centrinio valstybinio G.S. Pšenično vardo kinofotofono dokumentų archyvo, Ukrainos liaudies kultūros centro – Ivano Gončaro muziejaus ir valstybinio Ukrainos saugumo tarnybos archyvo fondų. Pastarojo archyvo darbuotojai parodai atrinko iki šiol neskelbtus dokumentus, kurie atskleidžia stalininio teroro esmę bei išryškina atskiras genocido detales.

Pirmą kartą paroda buvo surengta 2007 metų kovą Europos Parlamento rūmuose Briuselyje, vėliau rodyta Ukrainoje, Berlyne, Ženevoje, Vašingtone, Vilniuje. 2006 m. lapkričio mėn. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuriuo holodomoras pripažintas ukrainiečių tautos genocidu.
Parodos atidarymo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje 1932–1933 metų įvykius Ukrainoje komentuos Ukrainos ambasadorius Ihoras Prokopčukas, tai pat bus galima išvysti ir filmuotos dokumentinės medžiagos.

Norintys išsamiau susipažinti su šia paroda turės galimybę kovo 17-25 dienomis tai padaryti apsilankydami teminėse ekskursijose Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Jas galima užsisakyti tel. (8 -46) 41 05 27.

Paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6) atidaroma antradienį, 16 val.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min