Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 7d. 16:07

Spaudos draudimas: lietuviškus rašmenis į kirilicą keisti padėjo ir Lietuvos inteligentai

Darius Staliūnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Darius Staliūnas

Dalis Lietuvos inteligentų, kurių buvo nedaug, padėjo rengti knygas, kuriose lietuviški rašmenys buvo keičiami kirilica, LRT RADIJUI sako Lietuvos istorijos instituto istorikas Darius Staliūnas. Anot jo, daugelis žmonių raidžių keitimo nesuvokė kaip kalbos draudimo.

– Kas nutiko, kad vis dėlto sovietinė valdžia ėmėsi tokios represijų priemonės – kalbos draudimo?

– Iš tikrųjų nutiko daug dalykų. Pabandysiu juos trumpai reziumuoti. Svarbiausias reiškinys, svarbiausias įvykis, kuris nulėmė šį draudimą, buvo 1863 m. sukilimas ir po jo sekusios imperinės valdžios represijos. Lietuviai stipriai nukentėjo, nes buvo katalikai.

Katalikybė Rusijos valdžios akyse jungė lietuvius ir lenkus. Lenkai buvo pagrindinis imperijos priešas, jie valdžios akyse buvo kalti dėl mano minėto sukilimo. Lietuviai patyrė šalutinį poveikį, nes pagrindinis taikinys buvo lenkai. Bet, kaip sakiau, kadangi lietuviai buvo tokie patys katalikai kaip ir lenkai, t. y., valdžios požiūriu, potencialūs lenkai, tai tos represijos – spaudos draudimas tradiciniais rašmenimis – palietė ir lietuvius.

Buvo ir kitas svarbus aspektas – rusiškame moksliniame (ir ne tik moksliniame) diskurse, supratime, lietuviai iš principo buvo laikyti labai artimais slavams, artima etnine grupe. Būtent dėl šitos aplinkybės ir atsirado sumanymas įvesti lietuvių raštijoje rusiškus rašmenis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Knyga
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Knyga

Dar reikėtų turėti omenyje ir šiek tiek platesnį kontekstą – lietuviai nebuvo pirmieji, kurie patyrė represijas, susijusias su raidynu. Pirmiausia, dar 1859 m. buvo uždrausta naudoti lotyniškus rašmenis ukrainiečių ir baltarusių raštijai. [...] Ten viskas buvo dar paprasčiau – baltarusiai ir ukrainiečiai per visą XIX a. iki Pirmo pasaulinio karo rusų (iš principo visų rusų, net ir liberaliau mąstančių) buvo suvokiami kaip sudėtinė rusų tautos dalis.

Reikia atsiminti, kad 1863 m. apskritai beveik visa raštija ukrainiečių ir baltarusių kalbomis, neskaitant kai kurių išimčių, buvo apskritai uždrausta. Šiuo atveju lietuvių situacija buvo šiek tiek kita. Čia nebuvo uždrausta visa raštija. Čia buvo uždrausta tik raštija tradiciškais, lotyniškais ir gotiškais rašmenimis.

– Paminėjote lietuvių susiejimą su lenkais, lenkiškai kalbančiais. Turbūt ne 1863 m., bet ir ankstesnis, 1831 m. sukilimas, Rusijos imperijai atrodė sukeltas būtent lenkų, kad tai yra Lenkijos kaltė. Netgi terminas buvo sugalvotas – lenkiškų pradų naikinimo programa. Ar galima sakyti, kad tai buvo tas pleištas, kurį buvo bandoma kalti, naudojant principą „skaldyk ir valdyk“?

– Tai priklauso nuo to, kaip mes suprasime tą principą „skaldyk ir valdyk“. Jeigu jį suprasime kaip valdžios pastangas apsaugoti lietuvius, kaip ir kitas tautines grupes, nuo polonizacijos, t. y. nuo lenkų įtakos ir apskritai lenkų skaičiaus didėjimo, tada galima sakyti, kad valdžia tokią politiką vykdė.

Bet labai dažnai šis terminas taikomas šiek tiek kitame kontekste. Nuo pat XIX a. iki pat šių dienų dalis lenkų mąstytojų tuo metu, o istorikų šiandien sako, kad valdžia bandė paremti lietuvius, kaip atsvarą prieš lenkus ir suteikė lietuviams tarsi daugiau kažkokių teisių, kokias turėjo kitos tautinės grupės.

Šia prasme iš tikrųjų „skaldyk ir valdyk“ politikos Rusijos imperijoje nebuvo. Konservatyvi Rusijos imperijos valdžia nelabai galėjo įsivaizduoti savo sąjungininkų valstietišką nacionalizmą.

– Tas draudimas iš pradžių tarsi buvo taikomas lenkiškai kalbantiems ir rašantiems. Lietuviai į draudimą papuolė, nes turi lotynišką raštą. Kokia buvo imperijos tikslinė grupė, ką ji norėjo tuo draudimu sunaikinti?

– Iš tikrųjų įvairūs Rusijos imperijos valdininkai ar net ir mokslininkai, kurie prisidėjo, įsivaizdavo tos politikos tikslus skirtingai. Nebūtinai identiškai. Mes matome, kaip tos politikos tikslai šiek tiek pasikeitė, bėgant laikui.

Pirminis sumanymas, tarkim, tokio vieno garsaus slavofilo mokslininko Alexanderio Hilferdingo buvo apsaugoti lietuvius nuo polonizacijos ir palikti lietuvišką etnokultūrą kaip tokią kažkur liaudies kultūros lygmenyje.

– Ar tame bandyme apsaugoti nuo polonizacijos nėra paslėptų kėslų?

– Net nereikėtų ieškoti kažko paslėpto. Iš tikrųjų toks tikslas buvo visiškai racionalus ir visiškai logiškas iš valdžios pusės, bet kitai daliai tas raidžių įvedimas ir tradicinio raidyno uždraudimas iš esmės buvo kaip pirmas žingsnis siekiant lietuvius kažkada ateityje paversti rusais ir kultūrine prasme.

– Kitaip sakant, viskas buvo planuojama tokioje ilgalaikėje perspektyvoje – pradėsime nuo to, kad įvesime kirilicą, uždrausime elementorius ir maldaknyges spausdinti lotyniškais rašmenimis ir ši tauta, lietuviai, pradedant nuo kirilicos rašte, pamažu polonizaciją pakeisime rusifikacija ir kažkada turėsime rezultatą?

– Taip, bet tas tikslas nebuvo toks viešas ir jis nebuvo fiksuotas net ir oficialioje vidinėje dokumentacijoje. Bet iš tikrųjų jį galima atsekti pagal valdžios veiksmų logiką.

Dar reikėtų paaiškinti, kodėl valdžia nebandė greitai lietuvių paversti etniniais rusais ar surusinti. Pagrindinė kliūtis buvo konfesinė lietuvių priklausomybė. Lietuviai Rusijos valdžios akyse buvo suvokiami kaip labai religinga grupė. Tas lietuvių religingumas, kurį valdžia dažnai vadindavo ir fanatišku, jos akyse rodė, kad greitai čia su šita valstietiška etnine grupe nieko nepavyks padaryti.

– Tai buvo tikima, kad grubiuoju būdu nieko nepadarysi, nes bažnyčiose lietuvių kalbos neuždrausi, tai būtų per daug radikalu?

– Taip. [...] Bet raidžių keitimas ano meto kontekste nebuvo kultūrinė ir konfesine prasme visiškai nekaltas reikalas, nes kiekviena raštija buvo glaudžiai susijusi masinėje sąmonėje su tam tikra konfesija.

Lotyniški rašmenys buvo glaudžiai susiję su katalikybe. Paprastai katalikai naudojo lotyniškus rašmenis, protestantai – gotiškus, o stačiatikiškos konfesijos buvo įprasta ta kirilica. Iš tikrų pradiniame etape tas raidžių keitimas buvo toks eksperimentas, kai bandoma prisitaikyti prie lietuvių kalbos fonetikos, netgi naudoti diakritiniai ženklai, t. y. daroma, kad lietuviams iš tikrųjų būtų patogu ir suprantama skaityti tuos valdžios iniciuotus raštus.

Kas įdomu, dalis lietuvių inteligentų, kurių buvo nedaug, netgi dalyvavo tame procese, jie padėjo rengti tas knygas. Iš tikrųjų daugelio to meto žmonių mentalitete raidžių keitimas nebuvo suvokiamas kaip tapatus kalbos draudimas. Vėliau būtų galima pakalbėti ir apie tai, kodėl jidiš kalbama nebuvo tokiu būdu draudžiama.

„Moodboard“ nuotr./ Raidės
„Moodboard“ nuotr./ Raidės

– O kodėl nebuvo?

– Rusijos valdžia eksperimentavo su visų kalbų raidynais. Iš tikrųjų jau nuo penkto dešimtmečio bandyta įvesti kirilicą lenkų kalboje. Vėliau, aš jau minėjau, tas pats daroma su baltarusių ir ukrainiečių kalbomis. Tokia pati situacija ir su lietuvių kalba. Visų kalbų raštiją bandoma vienaip ar kitaip pakeisti, kad jos būtų kirilica.

Tačiau su jidiš kalba tokie dalykai nevyko. Jidiš yra kasdienė žydų kalba, todėl, valdžios požiūriu, ši kalba turėjo mirti. Netgi yra tokių carinių valdininkų pasisakymų, kuriuose jie lygina, tarkime, lietuvių ir jidiš kalbas. Tuose pasisakymuose matyti tam tikra kalbų hierarchiją – lietuvių kalba dar kažkiek laiko egzistuos, bent raštijos prasme, o jidiš kalbos (kuri labai dažnai lygiai taip pat, kaip baltarusių ar ukrainiečių kalbos, vadinama žargonu) lemtis aiški – ji turi mirti.

Kitaip tariant, Rusijos valdžiai nebuvo jokių racionalių paskatų bandyti kažką daryti su ta kalba, nes ji vis tiek turėjo mirti. Šiame kontekste matome, kad lietuvių kalba dar turėjo kažkokią ateitį, laikiną, bet ateitį turėjo.

Grįžtant prie to eksperimento su lietuviais, jau sakiau, kad pradiniame etape iš tikrųjų buvo bandoma pritaikyti rusiškų rašmenų kontekstą lietuvių skaitytojams. Vėliau buvo pastebėta, kad keičiasi perrašymo būdas ir perrašytos knygos buto tokios, kurias patogu skaityti ne lietuviui, lietuviškai kalbančiam žmogui, bet rusiškai kalbančiam asmeniui, kuris neturi jokio supratimo apie lietuvių kalbą.

– Kaip buvo su ta pačia lietuvių kalba? Yra išlikę tokių artefaktų, raštų, kuriuose sakoma, kad kalbėti lietuviškai draudžiama. Kurio laikotarpio šis eksperimentas?

– Iš tikrųjų yra likęs vienas toks skelbimas. Man nėra iki galo aišku, kiek plačiai jis buvo naudotas, ar iš viso naudotas, nes istoriniuose šaltiniuose man nėra tekę rasti, matyti, kad tai iš tikrųjų buvo aktualus draudimas.

Kad tokie draudimai buvo taikomi dėl lenkų kalbos, abejoti netenka, nes lenkų kalba buvo visuomenės elito, kultūros, komunikacijos kalba. Lietuvių kalba buvo valstiečių kalba. Valdžiai ji nekūrė didelių problemų. Kita vertus, iš tikrųjų tai yra tas laikotarpis, kai lietuvių kalba buvo eliminuota iš viešo gyvenimo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Dvikalbiai žodynai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Dvikalbiai žodynai

Jeigu pažiūrėtume, kas tuo metu vyko pradinėje mokykloje, tai Vilniaus gubernijoje lietuvių net kaip pagalbinė kalba nebuvo naudojama. Kauno gubernijoje jau šiek tiek vėliau, praėjus dešimčiai metų po sukilimo, į mokyklas atėjo mokytojai rusai, kurie kažkiek mokėjo lietuvių kalbos. Bet pradiniame etape, kai buvo įsteigtos tos naujos rusiškos pradinės mokyklos, jose dirbo mokytojai, atvykę iš Rusijos.

Situacija, mano galva, buvo panaši į Robinzono Kruzo bendravimą su Penktadieniu, nes iš principo mokytojai nemokėjo nė žodžio lietuviškai. Atvykę į Kauną jie čia praleisdavo keletą savaičių. Juos apmokydavo pedagogikos pagrindų.

Valstiečių vaikai (kur nors vidury Žemaitijos) greičiausiai mokėjo kažkiek lenkiškai (poterius ar dar kažką), bet jie greičiausiai nemokėjo nė žodžio rusiškai, nes ten buvo koks vienas carinis valdininkas, kuris galbūt irgi buvo koks vietinis lenkas ar lietuvis. Iš principo pirmais metais susišnekėjimas dažnai vykdavo ženklais. Čia ne tik mano toks išmąstymas apie tą situaciją, bet turime ir istorinių šaltinių, kurie apie tai kalba.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Krašto apsaugos ministerija pasakė, ką pirks kitąmet, verslas giria už skaidrumą

Gazas

Sniegas ir didelis automobilių srautas sustingdė eismą sostinėje

Aktualu

„Mes ne prieš, bet...“: S.Skvernelio triumfas, kam A.Juozaičiui reikia vaikų ir mįslė – ar V.Putinas matė R.Paksą

Buvau geras Gyvenimas

Jaudinanti Kauno hospiso savanorių dovana mirštantiems ligoniams: aplankė Kalėdų eglę

Aktualu

Justinas Mickus: Europos Sąjungos gynybos politika ir Lietuvos strateginė mąstysena

Sportas

„Skrieja kamuolys“: Čempionų lygos burtai, puiki „Liverpool“ savaitė ir Karalius Lionelis

Vardai

Jazzu kalėdinis hitas – kritikų taikiklyje: kompozitoriai palygino atlikėjos ir Edo Sheerano dainas

Aktualu

Išsekusios mergaitės iš Gvatemalos mirtis JAV sukėlė pasipiktinimo bangą

24sek

Paulius Motiejūnas – apie „Žalgirio“ 10 metų tikslą ir Šaro ateitį Kaune

Kultūra

D.Grybauskaitė greitai priims sprendimą dėl M.Kvietkausko paskyrimo kultūros ministru

Aktualu

A.Navickas: atlygis už nedirbtas dienas mokytojams galėtų būti išmokėtas per kelerius metus

Kultūra

Vytautas Raškauskas: Kokias knygeles vaikams dovanoti per Kalėdas?

Sportas

R.Meilutytei vaikų linkėjęs A.Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas

24sek

Už sukeltas muštynes – griežta bausmė Artūrui Gudaičiui

Gazas

Michaelis Schumacheris sveiksta: pakilo iš lovos

Vardai

Argentiniečiai pasmerkė 16-metės aktorės išprievartavimu kaltinamą serialų dievaitį: apsupo jo namus

Aktualu

Kaune – plataus masto sulaikymo operacija: į pagalbą pasitelkti „Aro“ pareigūnai

Aktualu

Lenkijos diplomatijos vadovas: „Prancūzija – Europos ligonis“

Gazas

Naktį daug kur snigs, bus slidu, įspėja kelininkai

Aktualu

Kultūros ministerija – prieš R.Karbauskio pataisą dėl LRT valdymo

Naujienos

Gyvenimas

Luko stebuklas: tėvai buvo pasiruošę parduoti viską, kad sugrąžintų sūnui prarastą klausą

Gazas

Sniegas ir didelis automobilių srautas sustingdė eismą sostinėje

Aktualu

„Mes ne prieš, bet...“: S.Skvernelio triumfas, kam A.Juozaičiui reikia vaikų ir mįslė – ar V.Putinas matė R.Paksą

Verslas

Krašto apsaugos ministerija pasakė, ką pirks kitąmet, verslas giria už skaidrumą

Sportas

Kauno sporto apdovanojimai: „Žalgirio“ bei R.Meilutytę aplenkusios ieties metikės triumfas

Sportas

„Skrieja kamuolys“: Čempionų lygos burtai, puiki „Liverpool“ savaitė ir Karalius Lionelis

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. Ar dar nepritrūkome oro?

Vardai

Vaida Skaisgirė su sūnumi Atu namuose įkūrė dirbtuves: eglutei žaisliukus gamino iš makaronų

Aktualu

Justinas Mickus: Europos Sąjungos gynybos politika ir Lietuvos strateginė mąstysena

Vardai

Jazzu kalėdinis hitas – kritikų taikiklyje: kompozitoriai palygino atlikėjos ir Edo Sheerano dainas

Maistas

Šventiniai kokosiniai sausainiai su džiovintomos vyšniomis

Aktualu

Šiaulių meras nušalino administracijos direktoriaus pavaduotoją

24sek

Paulius Motiejūnas – apie „Žalgirio“ 10 metų tikslą ir Šaro ateitį Kaune

Kultūra

Vytautas Raškauskas: Kokias knygeles vaikams dovanoti per Kalėdas?

24sek

Už sukeltas muštynes – griežta bausmė Artūrui Gudaičiui

Gazas

Michaelis Schumacheris sveiksta: pakilo iš lovos

Aktualu

Kaune – plataus masto sulaikymo operacija: į pagalbą pasitelkti „Aro“ pareigūnai

Sportas

R.Meilutytei vaikų linkėjęs A.Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas

Aktualu

Buvusio D.Trumpo patarėjo M.Flynno partneriai kaltinami neteisėtu lobizmu Turkijos naudai

Aktualu

Išsekusios mergaitės iš Gvatemalos mirtis JAV sukėlė pasipiktinimo bangą

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min