Iš išorės muziejaus architektūra primena naftos platformą, ypač jei turite galimybę pažvelgti į šį statinį iš jūros pusės. O Stavangeryje tokių galimybių tikrai yra. Viduje beveik visa ekspozicija išdėstyta vienoje didelėje erdvėje, kuri į atskiras dalis padalinta eksponatais, pertvaromis ir širmomis. Gana niūrus patalpų apšvietimas nori nenori primena, kad darbas naftos platformose yra sunkus ir pavojingas.
Muziejuje daugiausiai pasakojama apie Norvegijos naftos pramonę, kuri prasidėjo aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pasaulio naftos ir gamtinių dujų pramonė yra tarsi kontekstas, įvedantis į daugelį Lietuvos šeimų išlaikančios Norvegijos pasiekimus naftos srityje.
 |
| norskolje.museum.no nuotr./Stavangerio naftos muziejus |
Ar žinojote, kad skirtingose pasaulio vietose išgaunama nafta yra skirtino klampumo? Norvegijoje ji gana skysta, Meksikoje kur kas tirštesnė, Artimuosiuose Rytuose – ypač klampi. Viską matome šiame muziejuje.
Manote, kad pasakojama tik apie gražiąją šios pramonės pusę? Klystate. Čia aptariamos ir aplinkosaugos problemos, ir apskritai naftos pramonės žala žmogui ir gamtai. Kita vertus, žavi norvegų praktiškumas ir verslumas – kiekvienas iš naftos uždirbtas centas yra taupomas, daug lėšų atidėta ateičiai. Juk nafta kažkada baigsis.
Eksponatus galima liesti rankomis
Kaip įprasta, muziejuje gausu faktinės informacijos – kaip susidarė nafta, kada tai įvyko, kodėl ji svarbi, kiek ji svarbi Norvegijos ekonomikai, kas jos išgauna daugiausiai ir pan. Tačiau įdomiausia muziejaus dalis yra ne faktinė, o, sakykime, materialioji.
Stendai ir naftos pramonėje naudojami grąžtai, 3D filmas ir įspūdingo dydžio bei detalumo naftos platformų ir tanklaivių modeliai, galimybė apsivilkti naftininko kostiumą ir „katastrofų kambarys“. Šis muziejus – puikus pavyzdys, kaip įtraukti lankytojus ir padaryti apsilankymą muziejuje ne tik galimybe sužinoti kažką naujo, bet ir smagia pramoga.
Čia daug ką galite patys paliesti rankomis. Užsimaukite naftos platformose naudojamą kostiumą arba išbandykite „katastrofų kambarį“. Jame jums reikės kuo greičiau rasti kelią iš aklinoje tamsoje esančio labirinto – taip imituojama evakuacija nelaimės atveju.
Maloni muziejininkė atidaro duris į akliną tamsą, o jūs su partneriu bandote susiorientuoti ir rasti kelią link išėjimo – visa tai vyksta visiškai nieko nematant, kažkur skambant pavojaus sirenai ir kas kelis metrus į veidą pučiant stiprioms oro srovėms. Betrūktų tik ugnies pliūpsnio. Labirintas siauras, ne vienoje vietoje tenka galva ar kojomis trinktelėti į kliūtis, tačiau geri įspūdžiai – garantuoti. Tokios smulkmenos apsilankymą muziejuje padaro puikia pramoga visai šeimai.
 |
| Pauliaus Cuberos nuotr./Tanklaivio modelis |
Patarimai lankytojams
Norint viską apžiūrėti atidžiai, perskaityti visus stendus ir pažiūrėti 3D salėse rodomus filmus, muziejui reikia skirti bent tris valandas, nes mes turėjome dvi ir teko paskubėti. Kaina – 100 Norvegijos kronų (apie 45 Lt) gali atrodyti didoka, jei žiūrėsime iš Lietuvos perspektyvos, tačiau už bilietą pakloti pinigai tikrai to verti.
Kap ir visoje Norvegijoje, džiugina, kad visa informacija ir rodomi filmai pateikiami tiek norvegų, tiek anglų kalba, angliškai kalba ir muziejaus personalas. Muziejus dirba kasdien, tačiau darbo laikas kiek keičiasi, priklausomai nuo metų laiko.
Muziejaus interneto svetainę ir platesnę informaciją rasite čia.
