Lietuvos kariuomenės generalinis štabas buvo įpareigotas paruošti sukilimo planą, o organizuoti jį buvo pavskirta Šaulių sąjungai ir jos vadovui V.Krėvei, kurie pralaimėjimo atveju turėjo prisiimti ir visą atsakomybę už tai. Sukilimo vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas-Budrys.
Iš Biržų krašto Vinkšninių kaimo kilęs Autobataliono vairuotojas Mikas Šimas Klaipėdoje vežiojo Vyriausybės ypatingąjį atstovą Klaipėdos krašte sausio 20-ąją paskirtą Antaną Smetoną.
Iš įvykių Klaipėdos krašte M.Šimui liko gražus prisiminimas – jo viršininko leitenanto Juozo Dženkaičio padovanota nuotrauka su įrašu kitoje pusėje: „Mikui Šimui, Maskarade Klaipėdos krašte nuo 8 d. sausio mėn. ligi kovo 5 d. 1923 m. Klaipėda. Atminčiai. 19 03 1923. Leit. Dženkaitis.”
Sausio įvykiuose Klaipėdos krašte dalyvavo ir keletas iš Biržų krašto kilusių žmonių. Kapitonas Jurgis Atstupėnas (1894–1968) buvo Kauno 2-ojo atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininkas, operacijos metu jis buvo sužeistas į šlaunį.
Ilgametis Biržų apskrities savivaldybės raštininkas Vladas Kvedaras (g. 1906 m.) taip pat dalyvavo krašto sukilime, o 1925 m. gavo teisę nešioti Klaipėdos sukilimo ženklą.
Klaipėdos krašto įvykiuose dalyvavo ir 1899 m. Biržų valsčiuje gimęs Antanas Zubavičius. 1918 m. savanoriu įstojęs į Lietuvos kariuomenę, jis tarnavo Vilniaus komendantūroje, 5-ojo pėstininkų Kęstučio pulko septintoje kulkosvaidžių kuopoje, dalyvavo kovose su visais Lietuvos priešais. Išėjęs į atsargą, A.Zubavičius jau kaip Šaulių sąjungos Biržų rinktinės savanoris dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime.
1923 metų liepą už narsą ir didvyriškumą Klaipėdos sukilimo metu A.Zubavičius apdovanotas iškart 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Vyčio Kryžiais.
Sukilimo ženklas, išduotas biržiečiui V.Kvedarui |