Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarp priešistorinių europiečių buvo tamsiaodžių mėlynakių

Kaukolė
Photos.com / Kaukolė
Šaltinis: BNS
0
A A

Vieno medžiotojo ir rinkėjo, gyvenusio Ispanijoje prieš maždaug 7 000 metų, DNR rodo, kad europiečiai išliko tamsiaodžiais daug ilgiau negu iki šiol buvo manoma, sekmadienį pranešė tyrėjai.

Kaip rašoma studijoje, paskelbtoje žurnale „Nature“, iš senovinio žmogaus griaučių „La Brana 1“, rastų viename giliame urve Ispanijoje 2006 metais, danties išgauta genetinė medžiaga atskleidė neįprastą derinį: tas žmogus buvo tamsiaodis ir mėlynakis.

Anksčiau buvo manoma, kad mezolito epochoje (prieš 10–5 tūkst. metų), kai gyveno La Branos urve rastas individas, europiečių oda jau buvo gana šviesi dėl palyginti menko ultravioletinių spindulių intensyvumo tose platumose.

Anksčiau buvo manoma, kad mezolito epochoje (prieš 10–5 tūkst. metų), kai gyveno La Branos urve rastas individas, europiečių oda jau buvo šviesi dėl menko ultravioletinių spindulių intensyvumo.

„Iki šiol buvo manoma, kad šviesi oda Europoje išsivystė palyginti anksti – vėlyvajame paleolite... Tačiau aišku, kad viskas buvo kitaip“, – Ispanijos evoliucinės biologijos instituto darbuotojas Carlesas Lalueza-Foxas, vienas iš šios studijos autorių, sakė naujienų agentūrai AFP.

„Šiam individui būdingi pigmentacijos genų afrikiniai variantai“, – aiškino jis.

Vėlyvasis paleolitas apėmė laikotarpį prieš 50–10 tūkst. metų, o vėliau jį pakeitė mezolitas, kuris Europoje baigėsi maždaug prieš 5 000 metų, kai prasidėjo neolitas.

Pasak C.Laluezos-Foxo, šviesiaodžių europiečių atsirado „daug vėliau“ negu iki šiol buvo manoma – tikriausiai tik neolite, kai medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės perėjo prie žemdirbystės.

Mokslininko nuomone, šį pokytį galėjo nulemti dėl gyvenimo būdo pokyčių pasikeitęs valgiaraštis ir mažesnis su maistu gaunamo vitamino D kiekis.

Sumažėjus su maistu gaunamo vitamino D kiekiui, šią medžiagą gali gaminti žmogaus oda, jeigu ji yra veikiama saulės šviesos. Tačiau tamsesnio gymio žmonių organizmuose vitamino D išsiskiria mažiau negu šviesiaodžių, ir tai galėjo būti evoliucinė paskata šviesesnės odos įsigalėjimui.

Tirdami individą „La Brana 1“, C.Lalueza-Foxas ir jo bendradarbiai taip pat rado genetinių požymių, bylojančių, jog tas žmogus buvo mėlynakis ir tamsiaplaukis.

Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks buvo to individo odos atspalvis, mokslininkai teigia, kad toks tamsaus gymio ir šviesių akių derinys nebeaptinkamas tarp šiuolaikinių europiečių.

Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks buvo to individo odos atspalvis, mokslininkai teigia, kad toks tamsaus gymio ir šviesių akių derinys nebeaptinkamas tarp šiuolaikinių europiečių

Daugelis mokslininkų palaiko prielaidą, kad seniausi bendri žmonių protėviai buvo tamsiaodžiai, o iš Afrikos į vėsesnio klimato sritis, kur saulės šviesos intensyvumas mažesnis, migravusių žmonių oda pašviesėjo.

Vėlesnės migracijos ir maišymasis sukūrė odos atspalvių įvairovę, būdingą šiuolaikiniams žmonėms.

„La Brana 1“ individas tapo pirmuoju iš Europos medžiotojų ir rinkėjų, kurio genomas buvo visiškai iššifruotas.

Palyginti su šiuolaikiniais žmonėmis, buvo nustatyta, kad tas žmogus genetiškai labiausiai giminingas šiaurės europiečiams, tokiems kaip švedai arba suomiai.

Studijos autoriai nurodė, kad bus ištirta daugiau mezolito žmonių genomų, siekiant nustatyti, kiek buvo paplitę genetiniai požymiai, būdingi La Branos individui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min