Buvusio Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos MGB Vilniaus apskrities Daugų rajono skyriaus operatyvinio įgaliotinio B.Bieliausko byla rengta teismui 6 metus.
Teismui atiduoti tik šeši tomai. Dar apie 10 tomų medžiagos išskirta į atskirą tyrimą. Archyvų duomenimis, B.Bieliauskas gali būti susijęs su 40 Alytaus bei Varėnos apylinkėse gyvenusių šeimų ištrėmimu į Krasnojarsko ir Irkutsko sritis. Tačiau nepakanka įrodymų – mirė nemažai svarbių liudytojų.
„Reikėjo pradėti šį teismą prieš 20 metų“, – įrodinėjo vienas jauniausių asmenų, nukentėjusių per šiuos trėmimus (tada jam buvo 5 metai, šiandien – 67). Atiduodant Kauno apygardos teismui dalį bylos, gyvi buvo tik 17 iš nukentėjusiaisiais per 1948–1951 metų trėmimus Dzūkijoje pripažintų 35 asmenų. Kai kurie jų mirė, bylą jau atidavus teismui.
Padarė karjerą
Pats B.Bieliauskas, kuriam neseniai sukako 82-eji, nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme atleistas. Prieš pusantrų metų jam diagnozuota kraujagyslinė demencija, dėl kurios, anot psichiatrų, jis negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.
Ar suvokė B.Bieliauskas, ką daro, tada, kai vadovavo stribų būriui, sudarytam iš MGB kariuomenės karių, vadinamųjų „liaudies gynėjų“ bei tarybinių aktyvistų, ir skaitė tremčiai pasmerktoms šeimoms Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimus, atsakymo nėra. Vėliau jis tęsė uolaus sovietinio aktyvisto karjerą kaip agronomas, po to tapo kolūkio pirmininko pavaduotoju, vėliau – Daumantų paukštyno direktoriumi.
Jauniausiajam B.Bieliausko ištremtam vaikui tomis dienomis sukako vos metukai. Ne visi mažyliai, kaip ir jų tėvai, močiutės, dėdės bei tetos, iš tremties grįžo.
Anot liudytojų, B.Bieliauskas pasižymėjo žiaurumu. Skirtingos su juo susidūrusios šeimos mena vis kitokius išsišokimus – kaip korė daržinėje tėvą, stumdė nėščiąsias, mušė ir tampė už plaukų moteris, atėmė vieną iš kelionei, kuriai pasirengti davė tik 5 minutes, pasiimtų miltų maišų. Kai kurios šių šeimų pateko sovietų valdžios nemalonėn tik todėl, kad netoli jų namų per susišaudymą su partizanais buvo sužeisti rusų kareiviai.
Skriauda neįvertinama?
Jauniausiajam B.Bieliausko ištremtam vaikui tomis dienomis sukako vos metukai. Ne visi mažyliai, kaip ir jų tėvai, močiutės, dėdės bei tetos, iš tremties grįžo. Joje praleista po 10 ir daugiau metų.
Ištremtieji reabilituoti tik 1988–aisiais. Dauguma jų, grįžę į tėvynę, neberado savo namų arba juose šeimininkavo lojalesnės sovietų valdžiai šeimos, nebegalėjo mokytis aukštosiose mokyklose, padaryti karjeros ar išvykti į užsienį. Kai kurie visiškai prarado sveikatą. Tačiau civilinius ieškinius dėl patirtos skriaudos S.Bieliauskui pateikė tik 2 nukentėjusieji.
Vienas jų teismo metu ieškinį atsiėmė. Kita, prašiusi priteisti 10 tūkst. litų, dėl prastos sveikatos nepajėgė atvykti į posėdį, kuriame jai turėjo būti paaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl priverstinio kaltinamojo gydymo civiliniai ieškiniai nesvarstomi. Tačiau ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Girgždantis teisingumas
Skelbiant nutartį, nė vienas iš nukentėjusiųjų nedalyvavo.
„Kodėl jį ketinama gydyti nepriklausomos Lietuvos lėšomis, o aš, po širdies operacijos pripažintas invalidu, turiu atvykti į teismo posėdžius, nuo kurių B.Bieliauskas atleistas?“ – jau žinodamas bylos perspektyvą, piktinosi vienas nukentėjusiųjų. Juos žeidė ir tai, kad B.Bieliauskui teisme atstovavo valstybės paskirtas advokatas.
Palikus nenagrinėtą vienintelės nukentėjusiosios ieškinį, panaikintas laikinas areštas ir B.Bieliausko sąskaitoje esantiems 8 tūkst. litų. Tiesa, kas pusę metų jį stebintys specialistai turės spręsti, ar B.Bieliauskas tebėra nepavojingas aplinkiniams, ar jau reikia keisti jam skirto gydymo režimo sąlygas.
1990–2008 metais Lietuvoje pradėti 229 ikiteisminiai tyrimai dėl okupaciniu laikotarpiu padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kuriems neegzistuoja senatis. Okupuotos valstybės civilių trėmimas, – tuo buvo kaltinamas B.Bieliauskas ir už tai grėsė laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų, – vienas iš jų. Per minėtą laikotarpį teismui atiduota 20 baudžiamųjų bylų 29 asmenų atžvilgiu. Tik 2 iš jų dėl sveikatos būklės prokurorai siūlė taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
