Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už sienos likusi istorija

„Didžiosios Lietuvos“ leidinį sudarys keturi tomai.
Birutės Valionytės/„Lietuvos žinių“ nuotr. / „Didžiosios Lietuvos“ leidinį sudarys keturi tomai.
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
A A

Knygynuose pasirodęs Birutės Valionytės fotografijų albumas „Didžioji Lietuva“ stulbina – kiek daug už mūsų šalies sienos yra išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, dvarų ir rūmų. Daugiau negu dabartinėje Lietuvoje.

Tai pirmoji Nepriklausomybės Akto signatarės, Signatarų klubo prezidentės B.Valionytės knyga. Joje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldas Baltarusijoje. O to paveldo tiek daug, kad 580 puslapių albume tilpo tik vaizdai iš Gardino ir Vitebsko sričių. Antrame leidinyje signatarė supažindins mus su likusiais LDK laikų statiniais gretimoje šalyje (vien Baltarusijoje autorė aplankė 290 LDK laikus menančių objektų). Trečia knyga bus skirta pilims ir dvarams Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje.

Per penkerius metus B.Valionytė su Signatarų klubo nariais apvažiavo didžiąją dalį LDK teritorijos ir padarė kelis tūkstančių nuotraukų. „Tų vietovių, kur iš dvaro likusios vien trys liepos, nefotografavau. Pasirinkau tik matomus objektus, nes vaizdais norėjau sužadinti norą nuvykti jų pasižiūrėti“, – pasakojo 1,5 tūkst. egzempliorių tiražu išleistos knygos autorė.

Iki Juodosios jūros

Signatarė įsitikinusi, kad istorinės atminties gaivinimas fotoalbumu leis labiau pajusti savo vertę, sustiprinti savimonę, patriotinius jausmus. „Lenkai šiuo požiūriu daug dirba, negaili nei jėgų, nei pinigų. Kaimynų istorikai nuolat primena piliečiams, jog jie – didelės valstybės palikuonys. O mums nuolat į kalama į galvą, kad „mūsų – tik trys milijonai“, kad esame tokie mažučiai, tik iki Šalčininkų. Iš tiesų taip nėra, ir neturėtume taip manyti“, – kalbėjo B.Valionytė.

Kad XIII amžiuje įkurta LDK Algirdo ir Vytauto laikais pietuose siekė net Juodąją jūrą, žino kiekvienas pilietis, kuris domisi savo krašto istorija. O kad tai buvo ne vien geografinė LDK teritorija, byloja daugybė išlikusių to meto pilių griuvėsių, katalikų bažnyčių, vienuolynų, dvarų ir pilių – mūsų kunigaikščių ir didikų gyvenimo pėdsakų. „Tai paveldas, kurio nežinome, kurį praradome, kurį beveik visą mūsų istorikai po Liublino unijos „padovanojo“ lenkams. O juk iš tiesų po Liublino unijos (1569 m.) LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką (ATR), tad joje taip pat yra mūsų paveldo“, – aiškino B.Valionytė. Kaip pažymėjo knygos autorė, Baltarusijoje beveik kiekviename geriau išsilaikiusiame dvare dabar įkurtas kolūkio centras.

LDK ainiai

Keliaudama B.Valionytė susidarė įspūdį, kad tuose kraštuose atsiliepimai apie lietuvius yra kuo geriausi. „Pasąmonėje užfiksuota, jog esame broliai. Dabar jau ir Baltarusijos istorikai gali sakyti, kad yra LDK ainiai. Anksčiau į galvas buvo kalamas siauras požiūris, esą jie – slavai“, – sakė B.Valionytė.

Istoriniai žemėlapiai liudija, kad V amžiuje didelėje dabartinės Baltarusijos teritorijos dalyje gyveno Padneprės baltai (Bancerovo-Tušemlios kultūros nešėjai), bet čia pradėję kurtis slavai iki X amžiaus baltus visiškai asimiliavo. „Pastaruoju metu Baltarusijoje net jaučiamas, galima sakyti, tam tikras pakilimas. Baltarusiai ieško savo šaknų, domisi savo praeitimi“, – dalijosi kelionių įspūdžiais knygos autorė.

„Lietuvos žinios“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min