Velykos 1918 metais buvo minimos kovo 31 dieną, prabėgus vos pusantro mėnesio po nepriklausomybės paskelbimo. Nors Pirmasis pasaulinis karas dar buvo nesibaigęs, o Lietuva vis dar buvo okupuota Vokietijos imperijos kariuomenės, tačiau Velykos nebuvo pamirštos ir plačiai minimos to meto spaudoje.
„Lietuvos aidas“ pabrėžė Velykų ir nepriklausomybės sąsajas
1918 metų Velykos viename iš populiariausių to meto laikraščių „Lietuvos aidas“ buvo aprašomos net pirmajame puslapyje. Kovo 29 dienos numeryje skelbiama: „Šv. Velykų šventė -tai viena linksmiausiųjų švenčių lietuvio šeimynėje (...). Retos lietuvio šeimynos telieka tą dieną namie... Visi, kas tik gyvas ir pajėgia – skubina prie Kristaus karsto (...)“. Atkreipiamas dėmesys į karo nualintą šalį: „Daugumoje vietų nebėra bažnyčių... jos niūkso griuvėsių krūvomis...“
Kadangi 1918 metų Velykos tapo pirmąja švente, švenčiama ką tik nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, nemažai dėmesio buvo skiriama ir šiam simboliniam, visą tautą suvienijusiam veiksniui: „Tatai visų, turtingų ar bėdinų, linksmų ar ašarotų, susibūrusių kad ir prie apytuščio švenčių stalo, tepragiedrėja liūdni veidai nuo tos minties, kad jau pagaliau, (...) esame nepriklausomos Lietuvos piliečiai (...)“.
Laikraštis „Dabartis“ primena tradicinius Velykų papročius
1918 metais Lietuvos teritorija vis dar okupuota Vokietijos kariuomenės. Apie tai, kad Velykos lietuviams buvo neapsakomai svarbi šventė, liudija okupacinės valdžios spaudoje pasirodę straipsniai.
