Velykos 1918 metais buvo minimos kovo 31 dieną, prabėgus vos pusantro mėnesio po nepriklausomybės paskelbimo. Nors Pirmasis pasaulinis karas dar buvo nesibaigęs, o Lietuva vis dar buvo okupuota Vokietijos imperijos kariuomenės, tačiau Velykos nebuvo pamirštos ir plačiai minimos to meto spaudoje.
„Lietuvos aidas“ pabrėžė Velykų ir nepriklausomybės sąsajas
1918 metų Velykos viename iš populiariausių to meto laikraščių „Lietuvos aidas“ buvo aprašomos net pirmajame puslapyje. Kovo 29 dienos numeryje skelbiama: „Šv. Velykų šventė -tai viena linksmiausiųjų švenčių lietuvio šeimynėje (...). Retos lietuvio šeimynos telieka tą dieną namie... Visi, kas tik gyvas ir pajėgia – skubina prie Kristaus karsto (...)“. Atkreipiamas dėmesys į karo nualintą šalį: „Daugumoje vietų nebėra bažnyčių... jos niūkso griuvėsių krūvomis...“
Kadangi 1918 metų Velykos tapo pirmąja švente, švenčiama ką tik nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, nemažai dėmesio buvo skiriama ir šiam simboliniam, visą tautą suvienijusiam veiksniui: „Tatai visų, turtingų ar bėdinų, linksmų ar ašarotų, susibūrusių kad ir prie apytuščio švenčių stalo, tepragiedrėja liūdni veidai nuo tos minties, kad jau pagaliau, (...) esame nepriklausomos Lietuvos piliečiai (...)“.
Laikraštis „Dabartis“ primena tradicinius Velykų papročius
1918 metais Lietuvos teritorija vis dar okupuota Vokietijos kariuomenės. Apie tai, kad Velykos lietuviams buvo neapsakomai svarbi šventė, liudija okupacinės valdžios spaudoje pasirodę straipsniai.
Antai 1918 metų kovo 27 dieną išleistame, vokiečių okupacinės valdžios remiamo laikraščio „Dabartis“ numeryje daug kalbėta apie šventinius Velykų papročius: „Be žydinčių gėlių negalėdavo būti Velykų stalas, turėjo būti papuoštas gražiai“, – rašė straipsnis.
Taip pat pabrėžiama ir religijos svarba: „Eidamos prie šv. komunijos ir į Velykų naktį, ponios sulyg papročio, turėdavo apsirengti baltai.“ Straipsnyje akcentuojama ir tai, kad Didįjį Velykų penktadienį visi žmonės būriais eidavo į bažnyčią pasimelsti, o jeigu ne pasimelsti, tai bent pažiūrėti gražių papuošimų.
Per šią šventę bažnyčios būdavo gausiai išpuošiamos. Atkreipiamas dėmesys ir į būtiną atributą – šventinį stalą: „Po to žmonės išeidavo iš bažnyčios ir eidavo namo. Čia, susisėdę apie Velykų skobnią, ragaudavę ilgai gamintų skanumynų.“
Iš laikraštyje išdėstytos informacijos galima susidaryti aiškų vaizdą, kad velykinės tradicijos per daug nepakito. Apsilankymas bažnyčioje, šventinis stalas – tai daugeliui neatsiejami Velykų atributai ir šiais laikais.
Laikraštis „Darbininkas“ Velykas pasitiko filosofiniu straipsniu
Laikraščio „Darbininkas“, JAV leisto išeivijos lietuvių, pirmajame puslapyje skaitytoją pasitiko didelės apimties filosofinis straipsnis.
1918 metų kovo 28 dieną išleisto numerio straipsnyje akcentuota religijos svarba bei pateikiamas krikščionybės mokymas, bandyta patvirtinti Kristaus prisikėlimo faktą: „Jau 2000 metų kaip mes visi krikščionys linksminamės Jo prisikėlimu. Ar melagystė ir netiesa galėtų žmonių širdis pripildyti tokia tyra ir šventa linksmybe?“ – retoriškai klausiama laikraštyje. Po to atsakoma: „Niekados! (...) Jei Kristus nebūtų prisikėlęs iš numirusių, jau seniai būtų žmonės atidengę tą melagystę, (...) kaip tiek jau daug netiesų istoriškų susekę.“
Jėzaus prisikėlimo faktą bandoma patvirtinti ir tuo, kad yra daugybė šio stebuklo liudininkų: „Morkus, Lukošius ir Jonas, Evangelistai. Jiems mes šimtą kartų geriau galime patikėti negu tokiems ištvirkusiems pagoniams istorikams, kaip va: Svetonijus, Tacitas, Livijus, Cezaris ir kiti.“
Taigi, velykiniame sveikinime aršiai ginamos krikščioniškos vertybės bei pateikiami įvairūs įrodymai, neva patvirtinantys religines tiesas. Tokią straipsnio poziciją galima paaiškinti tuo, kad Rusijoje neseniai buvo įvykusi komunistinė revoliucija, o ateistinė propaganda buvo vis aktyviau vykdoma įvairiose pasaulio šalyse.
Ir tuo metu visuomenė buvo kur kas religingesnė, todėl kiekviename leidinyje buvo galima atrasti labai ryškių religinių motyvų.
Laikraštyje pateikti ir tokie įdomūs faktai apie Velykas:
„1. 1818 metais Velykos buvo kovo 22 d. Ankstesnių Velykų negali būti.
2. 1943 metais Velykos pripuls balandžio 25 d., tai bus vėliausios Velykos šiame šimtmetyje.“
Laikraščiuose pasitaikydavo ir asmeninių sveikinimų. Tame pačiame laikraštyje „Darbininkas“ Bostono bankininkas Juozas Kovaliauskas visiems linkėjo linksmai sutikti šias Velykas su prisikėlusia iš sunkių vargų mūsų tėvyne – Lietuva.
LT 100 – tai bendras 15min ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, skirtas Lietuvos šimtmečiui. Dėstytojo Norberto Černiausko kuruojami istorijos studentai šiame projekte rengia publikacijas apie aktualiausias ir šioms dienoms artimas nepriklausomos Lietuvos problemas 1918–1940 m.
