Dabar populiaru
Publikuota: 2015 liepos 24d. 08:42

Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas

Jonas Noreika - generolas Vėtra
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. / Jonas Noreika – Generolas Vėtra sovietų kalėjime.

Žaliojo tilto skulptūroms pagaliau iškeliavus užtarnauto poilsio, vilniečiai įdėmiau pažvelgia ir į kitus istorinio atminimo paminklus, nedarančius garbės miesto įvaizdžiui. Vienas tokių – Lietuvos mokslų akademijos sieną puošianti paminklinė lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

1945–1946 metais LMA rūmuose dirbęs J.Noreika buvo antisovietinio pogrindžio judėjimo dalyvis, Lietuvos tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius bei vadas, tačiau jo biografijoje yra ir labai tamsių dėmių.

Siuntė į getą ir prisidėjo prie žydų turto grobstymo

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės patvirtinti duomenys rodo, kad Generolu Vėtra vadintas Jonas Noreika prisidėjo prie Plungės žydų žudynių bei sudarė sąlygas naciams naikinti Šiaulių krašto žydus.

Išeivijos lietuvio Aleksandro Pakalniškio prisiminimuose rašoma, kad 1941 metų liepos mėnesį būtent J.Noreikos įsakymu buvo sušaudyti 1800 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Tiesa, atliktas tyrimas rodo, kad A.Pakalniškio prisiminimai ne visiškai atitinka tikrovę. J.Noreika Plungėje veikė tik kelias dienas ir ten jokių įsakymų, kaip manoma, nespėjo duoti.

J.Noreikos-Generolo Vėtros kolaboravimą su naciais tiesiogiai įrodo 1941 metų rugpjūčio 22 dieną pasirašytas raštas, kuriuo jis įsako Šiaulių apskrities valsčių žydus iškelti į getus, o jų turtą nusavinti. Nepaisant to, kad tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pats generolas nebuvo tiesiogiai susijęs su žudynėmis, bet jis sudarė sąlygas naciams pereiti prie masinio žydų žudymo.

Pats J.Noreika dėl vėlesnės veiklos gestapo buvo suimtas 1943 metais vasario mėnesį ir dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje, tad dažnai prieštaringai yra vadinamas ir antinacistinio judėjimo dalyviu.

wikipedia.com nuotr./Paminklinė lenta Jonui Noreikai
wikipedia.com nuotr./Paminklinė lenta Jonui Noreikai

Reikalauja istorinio teisingumo

Poetas, eseistas ir viešosios įstaigos Lietuvos žydų kapinių katalogo „Maceva“ steigėjas Sergejus Kanovičius teigia, kad Vilnius privalo pašalinti su naciais kolaboravusio generolo pagerbimo ženklus.

„Į savivaldybę kol kas nesikreipėme, bet planuojame tai padaryti artimiausiomis dienomis. Rengiamas oficialus prašymas Vilniaus merui, kad lenta būtų nuimta. Tai daroma remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės pateiktomis išvadomis, rodančiomis, kad Jonas Noreika kolaboravo su naciais, vykdant Lietuvos žydų genocidą“, – teigė S.Kanovičius.

Į savivaldybę kol kas nesikreipėme, bet planuojame tai padaryti artimiausiomis dienomis. Rengiamas oficialus prašymas Vilniaus merui, kad lenta būtų nuimta, – teigė S.Kanovičius.

S.Kanovičiaus teigimu, procesas prasidėjo nuo JAV, Kalifornijos valstijoje gyvenančio Lietuvos piliečio atsiųsto laiško bei savivaldybės užklausos. „Paaiškinimas liudija, kad Vilniuje yra pakabinta lenta, kuri garbina žmogų, dalyvavusį Lietuvos žydų genocide“, – pridūrė poetas.

„Vilniuje, kur didesnė pusė gyventojų iki karo buvo žydai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu buvo suvaryti į getus, jų likimas toliau visiems žinomas, tai turėtų būti laikoma akibrokštu tų žmonių pagarbai“, – aiškino S.Kanovičius ir pridūrė, kad nors konkrečių įrodymų dėl J.Noreikos-Generolo Vėtros dalyvavimo žudynėse nėra, tačiau Šiaulių apskrities vadovu buvęs veikėjas prisidėjo prie turto grobstymo bei sudarė sąlygas žudynėms, kolaboruodamas su nacių valdžia.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių getas. Vardų skaitymai
Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių getas. Vardų skaitymai

„Lietuvos centriniame archyve yra J.Noreikos pasirašyti įsakymai dėl getų sudarymo ir žydų turto dalybų, tai buvo sudėtinė Holokausto dalis. Sunku įsivaizduoti Holokaustą be geto. Žmonės, kurie tai nusprendė, buvo to nusikaltimo dalis. Hitleris asmeniškai irgi nenužudė nė vieno žydo, nenuspaudė jokio gaiduko“, – pažymėjo jis.

Nuotr. iš Vikipedijos/Jonas Noreika – Generolas Vėtra
Nuotr. iš Vikipedijos/Jonas Noreika – Generolas Vėtra

„Tai yra pavojingas precedentas, kai genocido centras, turintis pagerbti ir sovietų ir nacių režimų aukas, susiaurina Holokausto sampratą iki žmonių, kurie tik spaudė gaidukus“, – perspėjo S.Kanovičius.

Paminklas kenkia miesto įvaizdžiui

„Jei jau prasidėjo apsivalymas nuo nevykusių paminklų, tai paminklas Jonui Noreikai tikrai vertas dėmesio“, – teigė ir politikos ir viešųjų ryšių konsultantas Darius Udrys. „Kokie bebūtų Jono Noreikos nuopelnai partizaninėje kovoje, tačiau gerbti asmenį, kuris aktyviai prisidėjo prie žydų tautos naikinimo Lietuvoje, tiesiog negalima“, – pridūrė jis.

„Jei šaliname skulptūras, kurios primena sovietinę okupaciją, tai paminklą J.Noreikai, be jokios abejonės, reikėtų pašalinti“, – darė išvadą D.Udrys.

Jei šaliname skulptūras, kurios primena sovietinę okupaciją, tai paminklą J.Noreikai, be jokios abejonės, reikėtų pašalinti, – darė išvadą D.Udrys.

„Vargu ar kiti nuopelnai išperka tuos darbus, kurie buvo padaryti. Kai renkamės herojus, turėtume atsižvelgti į visus tų žmonių darbus ir rinktis tuos, kurių veikla buvo pavyzdinga. Šiuo atveju veikla buvo ne tik nepavyzdinga, bet ir smerktina“, – teigė vilnietis.

„Tai itin kenksminga ir miesto įvaizdžiui. J.Noreikos kolaboravimo faktai yra gerai žinomi ne tik mums, bet ir kitose šalyse. Tai kelia rimtą klausimą, koks yra mūsų įsipareigojimas laiduoti, kad žmonės, kurie taip elgėsi, nebūtų išaukštinami, kad tokia elgsena nėra herojiška, ar kad tokius faktus galima apeiti ir nepastebėti“, – sakė D.Udrys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min