Baigti statyti ir įrengti tik dalis buvusių Valdovų rūmų arba Žemutinės pilies. Vadinamajame A korpuse įrengtas 4 tūkst. kvadratinių metrų ekspozicinis plotas.
Pirmame aukšte lankytojus pasitiks išlikę senoviniai mūrai, kurių dalis, pasak muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, yra seniausios Lietuvoje mūrinės pilies liekanos, siekiančios XIII–XIV amžių sandūrą. Dalis aprūkusių ir išsilydžiusių senovinių raudonų plytų liudija rusų kariuomenės čia laikyto parako sprogimą.
Šalia griuvėsių eksponuojami mediniai XVI amžiaus kanalizacijos bei vandentiekio sistemų fragmentai, medinis šulinys su kubiliuku, o vitrinose – archeologiniai radiniai nuo pat akmens amžiaus. Čia taip pat rodomos pagal ikonografiją atkurtos valdovų karūnų kopijos, kitos brangenybės.
Aukščiau pristatomi valdovų salių interjerai su senoviniais baldais, gobelenais ir paveikslais, koklinėmis krosnimis bei įvairiais eksponatais, tarp jų – šarvais ir ginklais.
Viršutiniame aukšte – kultūros ir valstybiniams reikalams skirtos reprezentacinės salės, kur grindys grįstos iš Švedijos salų atgabentu akmeniu – tuo pačiu kaip ir prieš 500 metų.
Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje.
Pasak V.Dolinsko, rūmų pasididžiavimas – didžiulė koklių kolekcija. Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys kaip svarbiausius eksponatus mini ir unikalų gobelenų rinkinį bei gausius archeologinius radinius.
Muziejaus lankymas suaugusiesiems kainuos 10 litų, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 5 litai.
Iki gegužės atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta vadinamoji A dalis – 53 proc. viso pastato ploto. Likusią, vadinamąją B dalį, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusų, norima atidaryti po trejų metų. Jos atstatymo sąmata siekia 62 mln. litų.
Per 20 mln. litų išleista muziejaus eksponatams įsigyti.
Anot V.Dolinsko, šioje dalyje galėtų atsirasti tarptautinis parodų centras, jame svarstoma rengti barokines operas.
Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino – vardais.
Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799–1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.
