Joje nurodoma, kad prancūzų ir vokiečių archeologų grupė tų žudynių pėdsakus aptiko Herksheimo kaime, esančiame Vokietijos pietvakariuose.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Prancūzijos Bordo universiteto archeologas Bruno Boulestinas, atkasė maždaug 250 metrų skersmens centrinę gyvenvietę. Joje rasta daug pailgų duobių, kuriose buvo „išmėsinėtų žmonių palaikų“.
Tarp žmogėdrų aukų buvo suaugusiųjų, vaikų ir netgi kūdikių.
„Iki šiol rasti palaikai priklauso maždaug 500 žmonių, tačiau iškasinėta tik pusė gyvenvietės, todėl galima manyti, jog iš tikrųjų buvo nužudyta daugiau nei 1 000 žmonių“, – sakoma mokslininkų straipsnyje.
Ištyrus kaulus padaryta išvada, jog aukų kūnai buvo supjaustyti panašiai, kaip būdavo mėsinėjami sumedžioti gyvūnai.
Manoma, kad tos žudynės vyko ankstyvajame neolite (5 300–4 950 metais prieš mūsų erą). Pasak archeologų, tą epocha buvo „paženklinta karų, aukojimo ritualų ir kitokių bendruomeninio smurto formų.“
Tyrinėjant neolito ir kitas priešistorines gyvenvietes, kanibalizmo pėdsakų aptinkama retai, tačiau šiam reiškiniui „tikriausiai iki šiol neteikta didesnės reikšmės, nes jį sunku atpažinti“, nurodė tyrėjai.
Archeologai Herksheime taip pat rado keramikos, kuri, kaip manoma, buvo atgabenta iš už kelių tūkstančių kilometrų. Mokslininkai mano, kad šis gyvenvietė buvo svarbus politinis ir religinis centras.
Šioje studijoje taip pat keliama prielaida, kad radinys tikriausia byloja apie kažkokią didelę krizę, įvykusią baigiantis vienai svarbiai priešistorinei epochai.
„Žudynės, tikėtinos aukojimo apeigos, karai ir kitoks bendruomeninis smurtas gerai atitinka hipotezę apie tūkstantmečio krizę (istorinio) ciklo pabaigoje“, – rašo archeologai.
