Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyriausybė nenori nukentėjusiais nuo okupacijų pripažinti iš Suvalkų atkeltų lietuvių

Vyriausybės pastatas Vilniuje
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Vyriausybės pastatas Vilniuje
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vyriausybė nepritaria siūlymui, kad nukentėjusiaisiais nuo okupacijų būtų pripažinti pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimą iš Suvalkų į Lietuvą atkeltų asmenų vaikai, gimę iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vyriausybė, įvertinusi tokį projektą, konstatavo, kad įstatymas galėtų pažeisti lygiateisiškumo principą, be to, šiuo metu valstybė turi ribotas finansines galimybes prisiimti papildomus įsipareigojimus.

Pagal 1941 metų sausio 10 dienos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimą dėl gyventojų mainų iš Vokietijos okupuoto Lenkijos Suvalkų krašto lietuviai ir kitų tautybių gyventojai buvo prievarta perkelti į sovietų okupuotos Lietuvos teritoriją. Skaičiuojama, kad priverstinai iškeldinta daugiau kaip 14 tūkst. Suvalkų krašto gyventojų. Didelė dalis perkeltų lietuvių vėliau nebegrįžo į turėtus namus Lenkijoje. Maskvoje pasirašytu susitarimu numatyta Vokietijos piliečius bei vokiečių tautybės asmenis perkelti iš sovietų okupuotos Lietuvos į Vokietiją.

Seime šiuo metu svarstomoms pataisoms Vyriausybės išvadą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigia, kad nukentėjusiais pripažinus perkeltų asmenų vaikus jie būtų išskiriami iš kitų nukentėjusiųjų asmenų vaikų, kuriems nesuteiktas nukentėjusiojo asmens statusas ir kurie neturi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją bei kitų lengvatų ir valstybės paramą, rato.

„Tai galimai pažeistų lygiateisiškumo principą ir keltų didesnę socialinę įtampą. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai“, – teigiama išvadoje.

Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinio statuso pripažinimo papildomai kreiptųsi maždaug 400 asmenų, gimusių Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šeimose, kurios buvo atkeltos į Lietuvą pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimą. Visi šie asmenys yra pensinio amžiaus, todėl, gavę nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo pažymėjimus jie pretenduotų į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Šioms pensijoms mokėti papildomai kasmet iš Lietuvos valstybės biudžeto prireiktų apie 1 mln. litų.

„Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms būtų nepagrįsta artimiausiais metais prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų“, – teigiama išvadoje.

Išvadoje pažymima, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, subjektų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, sąrašas yra platus. Taip pat teigiama, kad karo ir pokario metais okupacinių režimų padarytos žalos atlyginimas Lietuvos gyventojams turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai ir tik įvertinus šalies finansines galimybes bei ūkio plėtros makroekonomines prognozes, bet ne nustatant skirtingą nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų grupių vaikų teisinį reguliavimą. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min