Klaipėdos universiteto teritorijoje prieš kelis mėnesius pradėti griauti nebenaudojami statiniai. Ėmus ardyti greta Herkaus Manto gatvės esantį 1952-aisiais statytą namą, kuris buvo pritaikytas sovietų kareiviams gyventi, pamatuose pastebėti paminklai. Dauguma jų – gerai išsilaikę. Marmuro, granito, labradorito plokštėse puikiai matomos žmonių pavardės, gimimo ir mirties datos, apimančios XIX-XX a. pradžią. Kitur nurodyta ir jų profesija. Štai ant vieno paminklo šono matoma, kad jį Augustės Viktorijos gimnazijos pedagogui pastatė dėkingos mokinės. Ant kai kurių paminklų likę ir statytojų įrašai su pavardėmis ir miestais: Memel, Tilsit, Kionigsberg.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Antkapiniai paminklai |
„Tai unikali, skaudi Klaipėdos istorijos relikvija, primenanti sovietmečiu naikintą konfesinį, tame tarpe ir kapinių, gyvenimą“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė.
Prieš kelerius metus panašų radinį pamatuose aptiko ir vienas Kretingos gatvės gyventojas, prisirengęs rekonstruoti namą. Klaipėdietis radinį padovanojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.
Istorikai neabejoja, kad yra ir daugiau atvejų, kai paminklai buvo naudojami kaip statybinės medžiagos. Tuo tarpu geležiniai kryžiai buvo parduodami metalų supirkėjams.
„Naujųjų radinių istorija – vos poros savaičių, todėl dar nesame visko nuosekliai išsiaiškinę. Tačiau pagal senąsias klaipėdiečių adresų knygas matyti, kad šie paminklai tikrai buvo Klaipėdos gyventojų. Spėjama, kad jie – iš miesto kapinių, dabartinio Skulptūrų parko“, – teigė S.Pocytė.
Iš viso aptiktas 21 antkapinis paminklas.
Istorikų dėmesio susilaukė cilindro formos tuščiaviduris paminklas, pagamintas iš Alpėse aptinkamos uolienos. Iškaltos raidės liudija, kad inde – pelenai Klaipėdos miesto tarėjo, Šverino ir Meklenburgo konsulo Augusto Strausso ir jo žmonos. Iš įrašo galima spręsti, kad urna atkeliavo iš Montrė miesto Šveicarijoje. Daroma prielaida, kad sutuoktiniai ten galėjo ir žūti arba buvo išsikraustę ten gyventi.
„Vokiškos, škotiškos, norvegiškos pavardės rodo, kad miestas buvo kultūrine prasme buvo labai margas. Gaila, kad istorija buvo sudarkyta, bet dabar atsirado galimybė prisiminti šiuos žmones“, – teigė S.Pocytė.
Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pasakojo, kad šiuo metu yra svarstoma, kaip būtų galima Skulptūros parke priminti apie čia buvusias senąsias kapines. „Neabejojama, kad šie paminklai turi grįžti į savo senąją vietą, galbūt bus padarytas takas, kur ir bus šie paminklai“, – teigė L.Kavaliauskas.
