Sekite 15min Google
Vasario vidutinės elektros kainos augo ir 2025, ir 2026 metais
Analizuojant „Nord Pool“ biržos duomenis, matomas sezoninių kainų svyravimų augimas. Lyginant brangiausią žiemos mėnesį – vasarį, 2025 m. vidutinė elektros kaina Lietuvoje buvo 104 proc. aukštesnė nei 2024 m. vasarį, o 2026 m. vasarį – dar beveik 2 proc. aukštesnė nei 2025 m. vasarį.
Kainų augimą skatino ir per pastaruosius 20 metų neįprastai šalti žiemos mėnesiai. Tokių orų nesitikima kiekvienais metais, todėl minėtų kainų pokyčių negalima automatiškai taikyti būsimoms žiemoms. Vis dėlto jie rodo, kaip svarbu namų ūkiams ir įmonėms įvertinti savo pasirengimą staigiems elektros kainų svyravimams.
„Taip, 2022-aisiais stebėto kainų lygio žiemos mėnesiais dabar jau nebematome, bet žiemos mėnesiai vis tiek labai aiškiai brangesni. Kainų svyravimas matosi, o dėl geopolitinių įtampų pasaulyje, panašu, ateinanti žiema nebus kitokia. Gyventojai, verslai vartos brangesnę elektros energiją. Jei žiema bus šalta – net gerokai brangesnę, todėl sąskaitų eilutės gali kelti iššūkių“, – sako Simonas Jasiulis, „Enefit“ energijos produktų vadovas.
Įtaka kainoms – iš daugybės pusių
Jis taip pat aiškina, kad bent kol kas rinkoje stebimos tendencijos signalizuoja, kad šis žiemos sezonas bus dar brangesnis nei praėjusiais metais, o lemiamą vaidmenį čia suvaidins orai Baltijos jūros regione.
„Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose vandens lygis prieš aktyvų vartojimo sezoną pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 30 metų. Jei likęs spalis ir lapkritis kritulių kiekiu neapdovanos, atsinaujinančios energijos šaltiniai generuos mažiau – elektros energijos kainos gali augti ir pas mus, ir pas mūsų kaimynus. Praėję metai pademonstravo, kad dar ir elektros perdavimo kabelių būklė žaidžia vieną pagrindinių vaidmenų.
Kalbant apie iškastinius energijos šaltinius, žiemos laikotarpiu jų kaina įgauna dar didesnį vaidmenį. Europa užsipildyti žaliavų atsargomis vėluoja. Tai reiškia, kad bendras paveikslas, vaizduojantis elektros kainų prognozę, tapytas tamsiom spalvom. dabar žinome, kad dujų situacija Europoje nėra pati palankiausia“, – sako S.Jasiulis.
Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad net ir pesimistiškiausi scenarijai gali būti išvengiami. Remiantis viešai prieinamais ir „Enefit“ duomenimis, per pastaruosius metus Baltijos regione ir vėjo elektrinių, ir energijos kaupimo sistemų galia išaugo daugiau nei 600 MW. Jei likęs rudens mėnuo bus vėjuotas, dosnus krituliais, tai gali ženkliai pagerinti situaciją ir prilaikyti kainų šuolį, kaip buvo galima stebėti, pavyzdžiui, pernai gruodį.
Kartu didesnė atsinaujinančios energijos gamyba gali sumažinti kainas tam tikromis paros valandomis. Tai reiškia, kad tiek buitiniams vartotojams, tiek verslams raktu į mažesnes sąskaitas gali būti efektyvus elektros energijos vartojimas, atsižvelgiant į pigius elektros kainos intervalus biržoje.
„Su birža susietus planus turintys vartotojai ir siekiantys rasti būdų, kaip sutaupyti, tikrai turėtų pradėti stebėti elektros energijos kainas biržoje. Pavyzdžiui, spalio 6 d. turėjome atvejį, kai beveik pusdienį elektros energijos kaina buvo minusinė. Hiperbolizuojant galima sakyti – vartoji elektros energiją ir už tai dar gauni pinigų. Tai reiškia, kad sutaupyti tikrai įmanoma“, – sako S.Jasiulis.
