Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ji nutraukė dujų tiekimą kelioms šalims, kurios atmetė jos reikalavimą mokėti už dujas rubliais, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Nyderlandus, Daniją ir Suomiją.
Šiemet birželį rusiškų dujų srautas buvo beveik trečdaliu mažesnis už įprastą vidurkį.
Dujų saugyklos Europoje šiuo metų laiku paprastai būna beveik pilnos ruošiantis žiemai, tačiau dabar jos nėra pakankamai aprūpintos. Vadinasi, tai grasina sutrikdyti tiek pramonės, tiek privatų gyvenimą.
Jei dujotiekis „Nord Stream“ būtų visiškai uždarytas, Europai sausį gali pritrūkti dujų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa turi pasirengti nepalankiausiam scenarijui, t. y. visiškam dujų tiekimo nutraukimui.
„Rusija mus šantažuoja. Rusija naudoja energiją kaip ginklą. Todėl bet kokiu atveju nesvarbu, ar tai būtų dalinis, didelis rusiškų dujų tiekimo nutraukimas, ar visiškas rusiškų dujų tiekimo nutraukimas, Europa turi būti pasiruošusi“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė.
Rusija nuo 1960-ųjų visoje Europoje tiesia gamtinių dujų vamzdynų tinklą, o 27 šalių blokas Rusijos dujomis patenkina 40 proc. savo poreikių.
Beje, didžiausia Rusijos klientė yra Vokietija, kuri iš Rusijos importuoja daugiau nei pusę sunaudojamų dujų.
Kaip galima taupyti išteklius?
Pakeisti Rusijos gamtines dujas yra sunku, tačiau sumažinus šildymą galima sutaupyti dujų.
Europos Komisija paskelbė patariamojo pobūdžio gaires, kaip sušvelninti dujų krizę.
Briuselis pasiūlė ES šalims nuo rugpjūčio pradėti savo noru mažinti dujų naudojimą, o ateinančią žiema dujų vartojimą sumažinti 15 proc., kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos šantažo trikdant energijos išteklių tiekimą.
Biurų, viešųjų ir komercinių pastatų bei atvirų erdvių šildymą reikėtų mažinti, kadangi viešieji pastatai sunaudoja 30 proc. energijos.
Taip pat siūloma taupyti vėdinimui naudojamą elektros energiją tose šalyse, kur ji gaminama panaudojant dujas.
Be to, sunkiosios pramonės šakos, pavyzdžiui, plieno gamyba, turėtų sumažinti savo veiklos apimtis.
Namų savininkai, investuojantys į saulės kolektorius ir šilumos siurblius, galėtų sumažinti šildymo sistemų apkrovą.
Be šių veiksmų, raginama pasiruošti laikinai energijos poreikį kompensuoti kietuoju kuru ar branduoline energetika. Tiesa, tai būtų žalinga aplinkai.
Kviečiama skatinti gyventojus taupyti energiją buityje: termostatus sumažinti 1–2 laipsniais, vasarą baseinus šildyti iki mažesnės temperatūros, trumpiau maudytis duše, automobiliais važiuoti mažesniu greičiu.
Dėl reikšmingų nepatogumų, nesukeliančių elgsenos pokyčių, galima sutaupyti apie 11 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai maždaug tiek pat, kiek gamtinių dujų suvartojama Niujorke per tris mėnesius. Kitaip tariant, tiek, kiek Vengrija suvartoja per metus.
Kitas būdas – maždaug pusę vamzdžiais atitekančių dujų pakeisti alternatyviais energijos šaltiniais. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos jau tiekia suskystintas gamtines dujas (SGD) į Europą.
Taip pat kovo mėnesį JAV įsipareigojo vietoje suplanuotų 22 mlrd. kubinių metrų tiekti dar 15 milijardų. Tikimasi, kad tiekimas laikui bėgant didės, kol pasieks 50 mlrd. kubinių metrų per metus.
Be to, iš norvegų ilgainiui tikimasi sulaukti iki dešimties milijardų kubinių metrų. Beje, Europa taip pat kreipėsi į Azerbaidžaną – šiemet tiekimas iš šios šalies turėtų pasiekti 12 mlrd. kubinių metrų, t. y. 4 mlrd. daugiau nei pernai.
Vis dėlto, jei dujų vartojimas bus didesnis nei pasiūla, EK skelbs ES lygio ekstremaliąją situaciją ir nustatys privalomą 15 proc. dujų mažinimo tikslą.
Tuomet šalys narės turės imtis privalomų griežtesnių taupymo priemonių.
Su dujų trūkumu susidūrus vienai ar kelioms šalims, EK imtųsi koordinuoti papildomą dujų tiekimą iš didesnes atsargas turinčių šalių.
