Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokie 5 dalykai pakeitė lietuvių požiūrį į šalies gynybą?

Karinės pratybos „Geležinis kardas“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Per pratybas „Plieninis kardas 2014“ amerikiečių kariai ilsisi miškuose prie Pabradės.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos valstybės saugumu dabar yra susirūpinę net tie visuomenės nariai, kur iki šiol save laikė pacifistais ir karyba nesidomėjo. Kokie penki dalykai nulėmė, kad pasikeitė mūsų visuomenės požiūris į gynybą?

1. Krymo okupacija

Šių metų kovą Rusijos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos įsiveržė į Krymo pusiasalį ir per 72 valandas įvykdė okupaciją. Tai buvo labai netikėtas smūgis ne tik Ukraina ar toliau nuo Maskvos stūksančioms Vakarų šalims, bet ir Lietuvai.

„Krymas buvo smūgis ne tik politiniam ar verslo elitui, bet ir eiliniams Lietuvos piliečiams. Staiga žmonės suprato, kad per mažai dėmesio skiriame gynybai, kariuomenei, kad visko pinigų, šovinių ir dar kažko, prasidėjo kaltųjų paieškos. Ačiū dievui, kaltųjų paieškos baigėsi, bet Lietuvoje prasidėjo diskusijos ir procesai, kurie greitai nenurims. Tai nėra trumpalaikis dalykas“, - sako karybos ekspertas Deividas Šlekys. 

Vilniaus universiteto dėstytojui pritaria ir gynybos ekspertas Aleksandras Matonis: „Gynybos išlaidų padidinimą nulėmė staigus Lietuvos politinio elito suaktyvėjimas po Krymo okupacijos.“

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje ir Malaizijos avialinijų lėktuvo numušimas dar labiau sustiprino suvokimą, kad Europoje kyla nauja blogo imperija, kuri gyvenimą pavertė nesaugiu.

Visi kiti procesai ir reiškiniai, kurie šiemet pakeitė mūsų požiūrį į valstybės gynybą, yra reakcija į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

2. Visuomenė dažniau mato kariuomenę

Karybos ekspertas D.Šlekys sako, kad po Rusijos agresijos pati Lietuvos visuomenė pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus apie šalies saugumo situaciją ir gynybą. 

„FK photography“/Karinės pratybos Šilalėje
„FK photography“/Lietuvos karių pratybos Šilalėje.

Pavyzdžiui, pavasarį lietuviai masiškai pradėjo jungtis prie Lietuvos šalių sąjungos, rinkosi Bazinius karinius mokymus, tapo savanoriais, aukojo kariuomenei.

„Akivaizdu, kad žmonės šiemet pamatė daugiau kariuomenės. Ir anksčiau mes turėjome įvairiausių pratybų, bet dažniausiai jos vykdavo Rukloje, Pabradėje, pajūryje arba net ne Lietuvoje. Šiemet mes turėjome visą eilę pratybų, kurios vyko miestuose: Šilalė, Šiauliai, Alytus. Žmogus vakare eina iš darbo ir mato, kaip kariai ruošiasi ginti jo miesto stotį. Tai yra labai geras dalykas“, - sako D.Šlekys.

Akivaizdu, kad žmonės šiemet pamatė daugiau kariuomenės, - sako D.Šlekys.

Lietuviai pamatė kariškius, kaip jie veikia, kokią techniką naudoja, kas yra gynybos vadai.

D.Šlekys mano, kad toks visuomenės ir kariuomenės suartėjimas tęsis mažiausiai kelerius metus.

3. Atsirado politinė valia padidinti gynybos biudžetą

Vienas iš svarbiausių procesų, kuriuos išjudino Krymo okupacija – Lietuvos politinio elito valios atsiradimas. 2014 metų kovo 29 dieną prezidentūroje septynių partijų lyderiai pasirašė susitarimą iki 2020 metų padidinti gynybos biudžetą iki 2 proc. nuo BVP.

KAM nuotr./Priešlėktuvinė sistema GROM
KAM nuotr./Priešlėktuvinė sistema GROM

Kariuomenės finansavimas buvo padidintas dar šiemet – 130 mln. litų. Už šiuos pinigus buvo įsigyta Lenkijoje gaminamų priešlėktuvinės gynybos sistemų GROM. Kitąmet biudžetas padidės trečdaliu – 450 mln. litų.

„Tai aiški politinės valios išraiška“, - sakė D.Šlekys.

Be to, parlamentas priėmė efektyviai gynybai reikalingus įstatymus, pradėjo kariuomenės restruktūrizaciją, buvo sukurtos Greitojo reagavimo pajėgos.

Apie gynybą rašantis žurnalistas A.Matonis prie nacionalinio saugumo klausimų priskiria ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą.

4. Kariškiai pradėjo diskutuoti su visuomene

Visuomenės susidomėjimas gynybos klausimais privertė kariuomenę tapti atviresne ir pradėti diskusijas su visuomene.

Kol kas kariškiai su politikais ir žiniasklaidos atstovais diskutuoja uždarose renginiuose, uždaruose klubuose. Tačiau tai yra labai teigiamas ženklas, tai yra nauja, - sakė D.Šlekys. 

„Kol kas kariškiai su politikais ir žiniasklaidos atstovais diskutuoja uždarose renginiuose, uždaruose klubuose. Tačiau tai yra labai teigiamas ženklas, tai yra nauja. Kariuomenė įsijungė į diskusijas su visuomene. Mano manymu, tai yra vienas iš dalykų, kuris liks ilgai“, - sakė D.Šlekys. 

Buvo ir daugiau įvykių, kurie buvo nedideli, tačiau prisidėjo prie visuomenės požiūrio keitimosi. Pavyzdžiui, prie socialinio tinklo „Facebook“ prisijungė Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, Krašto apsaugos ministerija pradėjo informuoti apie padidintą Lietuvos kariuomenės parengties lygį arba rusų karinių lėktuvų manevravimą palei Baltijos šalių oro erdvę.

5. Į Lietuvą atvyko amerikiečiai ir kitų NATO šalių kariai

VU nuotr./Karo studijų ekspertas Deividas Šlekys
VU nuotr./Karo studijų ekspertas Deividas Šlekys

Šių metų balandžio 26-ąją Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido JAV kariuomenės Sausumos pajėgų Europoje 173-iosios oro desantininkų brigados kuopa – apie 150 karių – su visa pratyboms reikalinga ginkluote ir technika.

Dabar į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių kareivių - miestuose galima sutikti amerikiečių, kanadiečių, danų, lenkų, portugalų ir kitų sąjungininkų karių.

Karybos ekspertai mano, kad tai yra labai svarbus dalykas, taip pat prisidėjęs prie to, kad pasikeitė visuomenės požiūris į gynybą.

„Kada paskutinį kartą Lietuvos žmonės matė tankus? Birželį buvau grįžęs pas tėvus į Tauragę. Jie gyvena prie geležinkelio. Kaip tik tuo metu vyko pratybos, į kurias buvo atvažiavę danai su savo „Leopard 2“. Aš tėvo klausiau, kada paskutinį kartą jis matė Lietuvoje tankus. Tai pagalvojęs jis atsakė, kad tada, kai sovietų kariuomenė paliko Lietuvą“, - sakė D.Šlekys. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min