„Nedviprasmiškai supratau, kad tai yra patikinimas ginti. Be to, nors ir kalbėta apie NATO sutarties penktąjį straipsnį, J.Bidenas kalbėjo kaip JAV vadovo pavaduotojas ir tai nuskambėjo, kaip dvišalės saugumo garantijos, net ir tuo atveju, jeigu NATO paskęstų vidinėse diskusijose, ar kai kurios būtų linkusios diskutuoti dėl grėsmių regione“, – LRT televizijos laidoje „Lietuvos diena“ teigė A.Matonis.
Jis priminė, kad saugumo situacija regione iš tiesų yra įtempta ir dėl Karaliaučiuje prieš dvi dienas prasidėjusių karinių pratybų, kurių tikslas buvo slapta perdislokuoti karines pajėgas.
J.Bidenas kalbėjo kaip JAV vadovo pavaduotojas ir tai nuskambėjo, kaip dvišalės saugumo garantijos, net ir tuo atveju, jeigu NATO paskęstų vidinėse diskusijose, – sako A.Matonis.
A.Matonis apgailestavo, kad J.Bidenas nesukonkretino pasisakymo dėl JAV karinės pagalbos Baltijos šalių sausumos pajėgoms, tačiau išreiškė viltį, kad apie tai dar išgirsime vėliau iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos prezidentų.
Nuomonės sutampa
Savo ruožtu politologas Vykintas Pugačiauskas tvirtino, kad Lietuvos ir Latvijos prezidentai bei J.Bidenas šiek tiek skirtingai įvertino situaciją Kryme dėl to, kad jų charakteriai skiriasi, bet nesiskiria požiūris.
„Manau, kad net, jeigu J.Bidenas pabrėžtinai nekartojo to, ką sakė D.Grybauskaitė, už uždarų durų buvo gana aiškus nuomonių bendrumas“, – LRT eteryje teigė jis.
Verslo politikos ir komunikacijos konsultantas Arūnas Pemkus pažymėjo, kad JAV supranta, jog Lietuva yra atsidūrusi Rusijos informacinių atakų taikiklyje.
„Nuomonių destabilizacija yra tokia pat, kaip fizinis karas. Neabejoju, kad Lietuvos ir Latvijos prezidentams buvo pasakyta, kad laikykitės tvirtai ir šioje srityje“, – laidoje „Lietuvos diena“ sakė jis.
